Krikščionių partijos lyderį ekspremjerą Gediminą Vagnorių stebina tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, neseniai viešai visuomenei pasiskundęs dėl didžiulio kontrabandos masto, netikėtai apkaltino ne Vyriausybę, bet opoziciją, tarsi ji būtų atsakinga už valdančiųjų akivaizdžias mokesčių sistemos klaidas ir administracinius gebėjimus.
"Kaip žinoma, šešėlinis verslas yra valdančiųjų, o ne opozicijos problema. Bent šitaip vertinama demokratinėje teisinėje visuomenėje. (...) Gal metas Vyriausybės vadovams liautis ieškoti priešų ir apgaudinėti piliečius pasakomis apie vis gerėjančią finansinę būklę? Juk nelegalių akcizinių prekių platinimas pasiekė tokį lygį, jog vilniečiai tiesiog telefonu gali į namus užsisakyti kontrabandinių alkoholio ir tabako gaminių", - sako G. Vagnorius.
Jo nuomone, krizės laikotarpiu vertėtų sumažinti nepagrįstai pakeltus akcizus šioms prekėms.
Ekspremjero G. Vagnoriaus teigimu, taip sumažinę šešėlinio verslo spaudimą galėtume ir iš teisėsaugos institucijų reikalauti griežtesnės atsakomybės už veiklos rezultatus.
Pasak politiko, negaluojant ekonomikai neišvengiamai padidėja šešėlinio verslo spaudimas, ypač akcizinėms prekėms.
"Dėl Vyriausybės vadovybės pasyvumo ir "naktinio" mokesčių pakėlimo Lietuvos ekonomika susitraukė šeštadaliu, o kuro, alkoholinių gėrimų ir tabako kontrabanda bei nelegalus šių prekių platinimas įgavo grėsmingą mastą. Valstybės biudžetas dėl to praėjusiais metais prarado apie 800 mln. litų", - teigia Krikščionių partijos lyderis.
Jo duomenimis, šiais metais akcizinių prekių kontrabandos srautai dar labiau didėja, ir dėl valdžios neveiklumo žala iždui gali siekti jau milijardą litų. "Tokias niūrias tendencijas liudija oficialūs skaičiai - vasarį akcizų surinkta 10 proc. mažiau, taigi Vyriausybė nepajėgė įvykdyti net sumažinto įplaukų plano", - sako G. Vagnorius.
Milijardinės šešėlinio verslo, ypač kontrabandos, apyvartos, jo nuomone, ne tik atneša didelę žalą šalies iždui, kuriame vis labiau trūksta lėšų mokytojų, gydytojų ir kultūros darbuotojų algoms ar uždirbtoms pensijoms išmokėti, bet dar smarkiau padidina nedarbą.
"Ekspertų vertinimais, vienas nelegalus verslas atima apie 10 darbo vietų legaliame versle. Be to, nelegalaus verslo milijardais apraizgomos policijos, muitinės ir kitos teisėtvarkos struktūros - skatinama nauja korupcijos ir didelių šalies ekonominių praradimų banga", - teigia G. Vagnorius.