Už rezoliuciją, kuria Seimas leidžia G.Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, balsavo 109 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Tokiai rezoliucijai priimti reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo nariai.
„Esu pasiruošęs visomis įmanomomis priemonėmis gintis, ir įrodyti, kad jeigu brėžiame brūkšnį ir sakome, kad tai jau yra blogai ar net nusikalstama, atsakykime į klausimus, kokios yra ne tik politikos, bet ir apskritai visuomenės veiklos ribos. Mano atžvilgiu formuluojami įtarimai neturi nieko bendro su korupcija. Mano pristatyta, argumentuota ir faktais grindžiama, dokumentais patvirtinta veikla yra traktuojama kaip galimas piktnaudžiavimas, ir aš su tuo nesutinku“, – ketvirtadienį Seime sakė parlamentaras ir žadėjo apsiginti teisiniais būdais.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą dėl G.Steponavičiaus imuniteto panaikinimo kreipėsi antradienį, nurodęs, kad parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.
G.Steponavičius sakė su verslininku nekalbėjęs apie įstatymų priėmimą, jis pabrėžė paramos prašęs tik nevyriausybinių organizacijų veiklai.
Parlamentaras ketvirtadienį Seime tvirtino, kad laikinojoje komisijoje atsakydamas į klausimus bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius esą pripažino, kad nėra tiesioginių įrodymų, jog G.Steponavičius už finansinę paramą žadėjo balsuoti už kokius nors įstatymus. Anot liberalo, prokuroras teigęs, kad apie tokį atsilyginimą kalbėjo kiti asmenys. „(...) bet aš atsakau už savo veiksmus, savo poelgius“, – teigė Seimo narys.
„Komisijoje tiriantysis prokuroras patvirtino, kad susitikimuose, kuriuos mes turėjome ar bet kokių kitų kontaktų, kurie leistų tvirtinti, kad yra galimi susitarimai ar pokalbiai, ar klausimai, ar paminėjimai įstatymų projektų, – tokių faktų nėra nustatyta“, – akcentavo G.Steponavičius.
Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ grupės 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak prokurorų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo.
Minimų įstaigų gauti pinigai, prokurorų teigimu, panaudoti „įsiskolinimams už Liberalų sąjūdžio veiklos viešinimą ir politiko G.Steponavičiaus žinomumo didinimą skirtam projektui „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ padengti“ bei 2016 metais kandidatavusio G.Steponavičiaus „veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti“.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos G.Steponavičius ketvirtadienį teigė patvirtinantis visą prokurorų pateiktą faktinę informaciją, tačiau, anot jo, daromos klaidingos išvados.
„Apie teisėtą paramą Laisvės studijų centrui ir apie teisėtą paramą Gintaro Steponavičiaus paramos fondui kalbėjau su ponu Raimondu Kurlianskiu ir argumentavau vykdomų pilietinių projektų prasmę, argumentavau, kodėl daugelis tęstinių idėjų verta palaikymo ir buvau išgirstas, ta parama buvo skirta“, – teigė liberalas.
„Taip, yra kalbama, kad aš prašiau paramos ir mano rinkimų kampanijai kaip vienmandatėje apygardoje kandidatavusiam kandidatui iš Raimondo Kurlianskio. Taip, mes buvome užsiminę apie šią paramą viename iš dviejų susitikimų, bet galiu taip pat pasakyti, kad buvo kalbama tik apie tą momentą, kada aš kaip kandidatas jau turėsiu oficialiai rinkimų kampanijai prasidėjus atidarytą sąskaitą, į kurią, beje, ir sulaukiau keliasdešimties fizinių asmenų paramos. Lygiai tokios pačios teisėtos paramos prašydamas iš verslininkų tikėjausi ir iš pono Raimondo Kurlianskio“, – aiškino G.Steponavičius.
