Į opozicinių Seimo frakcijų parengtus interpeliacijos klausimus atsakęs švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius pripažįsta, kad vykdant aukštojo mokslo reformą klaidų nebuvo išvengta, bet ir toliau teigia, kad reforma – sėkminga. Esą akivaizdžių pokyčių opozicija tikisi per anksti, nes pirmieji aukštojo mokslo rezultatai bus matomi 2012 m., o reformos tikslai bus pasiekti 2015 m.
„Turėjome labai mažai laiko parengti poįstatyminius teisės aktus šių metų priėmimui į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką. Nepaisant kai kurių nesklandumų, kuriuos pripažįstu ir kuriuos nedelsiame taisyti, su užduotimi susidorojome sėkmingai.
[...] Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus. Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Esu pasirengęs siūlyti pakeitimus Mokslo ir studijų įstatymą įgyvendinantiems teisės aktams. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą“, – parlamentarams skirtuose atsakymuose teigia ministras.
Ministras atmeta ir kaltinimus, kad reformos tikslai – neapibrėžti.
„Siekiame, kad būtų sukurti pasaulinio lygio mokslo centrai, aukšta studijų kokybė, profesionalūs dėstytojai, moderni mokymo bazė, garantuota socialinė parama studentams, patogūs bendrabučiai, adekvatus studijų finansavimas, modernus aukštųjų mokyklų valdymas [...].
Pagrindiniai reformos tikslai yra trys: kokybė, efektyvumas, prieinamumas“, – teigia G. Steponavičius.
Klausimuose opozicijos atsovai taip pat domėjosi, kodėl Lietuvoje nėra vykdoma specialistų poreikio analizė. Pasak ministro, šis klausimas yra išspręstas, nes valstybė nustato labai konkretų valstybės finansuojamų vietų skaičių, kuris atspindi specialistų poreikį.
Opozicija G. Steponavičiui priekaištavo ir dėl to, kad pakeitus reikalaujamus stojamųjų balus šiais metais į aukštąsias neįstoja dalis gabių, bet prastai egzaminus išlaikiusių abiturientų.
Pasak ministro, ir menų specialybes studijuojantys jaunuoliai turi įgyti universalų išsilavinimą. Esą dėl to didesnę dalį stojamojo balo sudarė brandos egzaminų rezultatai. Visgi G. Steponavičius pripažįsta, kad „būta priėmimo nesklandumų“.
Paskolų sistemą, kurią opozicija vadina pagrindine interpeliacijos priežastimi, G. Steponavičius atsakymuose vadina „suteikiančia papildomų galimybių“.
Klausimuose ministrui opozicija taip pat domėjosi, ar ministras prisiims politinę atsakomybę už neva arogantiškus politinio pasitikėjimo tarnautojus. G. Steponavičius tokius kaltinimus dėl abstraktumo atsakymuose pavadino tiesiog „nekorektiškais“.
Antradienį Seimo darbotvarkėje numatytas opozicijos inicijuotos interpeliacijos svarstymas. Seimo balsavimas lems, ar A. Steponavičiui pavyks išsilaikyti ministro kėdėje.
Interpeliacijos tekstą švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui pasirašė 48 Seimo nariai, atstovaujantys Seimo Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ ir Socialdemokratų partijos frakcijoms.
Kaip numato Seimo Statutas, antradienį Seimo posėdyje kalbės interpeliacijos pateikėjų atstovas. Po ministro G. Steponavičiaus kalbos ir atsakymų į Seimo narių klausimus bus surengta diskusija, kurioje žodis suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.
Po interpeliaciją gavusio ministro ir interpeliacijos iniciatorių baigiamųjų kalbų Seimas turės sudaryti redakcinę komisiją, kuri rengs Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui svarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Šio dokumento projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Interpeliacijoje ministrui pateikiami 23 klausimai.