Opozicijai, besivaržančiai, kas vaizdingiau nupasakos aukštojo mokslo reformos žalą, pritrūko vos vieno balso iki apkaltos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui - Seimas patvirtino redakcinės komisijos parengtą nutarimo projektą, kuriame pritarta ministro atsakymams į interpeliaciją.
Už iš įvairių frakcijų atstovų sudarytos komisijos išvadas balsavo 60 Seimo narių, prieš arba susilaikė - 59. Tokius balsavimo rezultatus Seimo salėje palydėjo šūkiai „gėda“.
Valdantieji visgi nebuvo vieningi - prieš komisijos išvadas balsavo konservatorius Gintaras Songaila, o jo bendrapartietis Kazimieras Uoka ir liberalcentristas Žilvinas Šilgalis susilaikė.
Ministrui buvo priekaištaujama dėl studentų „pririšimo“ prie bankų per paskolų sistemą, aukštojo mokslo vertimo turtingųjų privilegija ir įtampos visuomenėje kurstymo. Interpeliacijos tekstą pasirašė 48 Seimo nariai, atstovaujantys Seimo Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo ir Socialdemokratų partijos frakcijoms.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, šiandien paklausta, kaip vertina interpeliaciją, sveikino G. Steponavičiaus tikslus.
„Tai pirmas ministras, kuris išdrįsta imtis radikalios reformos. Ar ji optimali, klausimas nėra toks paprastas. Ar nėra padaryta klaidų - taip, yra padaryta klaidų. Bet iš jo girdžiu, kad jis sugeba įvardinti klaidas, sugeba jas taisyti, o tai yra labai gerai. Politikas turi turėti drąsos pradėti rizikingus veiksmus, turi turėti proto ir politinės valios prisiimti atsakomybę už klaidas ir jas taisyti. Tai aš matau. Todėl manau, kad jis dar gali dirbti“, - spaudos konferencijoje sakė prezidentė.
„Žlugdoma Lietuvos ateitis, vaikai vejami iš šalies“
„Darbietis“, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas pareiškė, kad „greituoju būdu“ vykdoma aukštojo mokslo reforma pažeidė visuomenės interesus ir lūkesčius ir nedavė norimų rezultatų.
Seimo nariai kritikavo naująją paskolų sistemą - anot V. Gedvilo, užsienyje jau stengiamasi atsikratyti šios praktikos, nes esą buvo suvokta, kad ji yra ydinga „Kodėl studentus stengiamasi „pririšti“ prie bankų?“, - klausė parlamentaras. Tuos pačius priekaištus bėrė ir kiti parlamentarai. Opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis tikino, kad valdžia studentus „stumia į bankų gerklę“.
„Savo neapgalvotais ir nepamatuotais sprendimais nenulemkite visos tautos ateities“, - kolegas prieš G. Steponavičių agitavo V. Gedvilas. Jo teigimu, „pažangą stabdanti reforma“ skatina studentus siekti išsilavinimo užsienyje, o V. Mazuronis pareiškė, kad valdantieji „išvaro vaikus iš Lietuvos“.
Seime parlamentarai piktinosi, kad po „antireformos“ aukštojo mokslo „piramidė verčiama aukštyn kojomis“, o „studentų tėvai privalo būti milijonieriais“, jei nori savo vaikams suteikti išsilavinimą. Taip, anot seimūnų, pažeidžiamas aukštojo mokslo prieinamumo principas.
Ministrui taip pat priekaištaujama, kad aukštojo mokslo reformos tikslai neapibrėžti, šalyje nėra vykdoma specialistų poreikio analizė, kad pakeitus reikalaujamus stojamųjų balus šiais metais į aukštąsias neįstoja dalis gabių, bet prastai egzaminus išlaikiusių abiturientų.
Ministras: palūkanos mažės
Ministras tikino, kad krepšelio lėšos leido tikslingiau panaudoti valstybės lėšas, o nemokamai studijuojančių pirmakursių tik daugėja. Ministras dar kartą ragino nelaukti reformos rezultatų taip greitai – esą tam reikia palaukti dar keletą metų.
„Sumažėjus VILIBOR palūkanų dydžiai krito net dviem procentais“, - skaičiavo G. Steponavičius ir žadėjo, kad palūkanos paskoloms už mokslą „turi tendenciją mažėti“. Jis prieštaravo, kad naujoji paskolų sistema yra „bankų šėrimas“, - taip esą suteikiamos papildomos galimybės studijuoti.
Anot ministro, reforma skatina konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, tad universitetai turės liautis dirbti sau ir pradėti dirbti visuomenei.
