Vasario 21 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko spaudos konferencija „Atnaujintos viduriniojo ugdymo programos – modernaus švietimo erdvės“, kurios metu ministras Gintaras Steponavičius pristatė atnaujintas viduriniojo ugdymo programas. Deja, panašu, kad ne visi pritaria pokyčiams, nes dar prie prasidedant spaudos konferencijai, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame akcentuojama, kad atnaujintas lietuvių kalbos viduriniojo ugdymo bendrosios programos projekte yra trūkumų.
Ypač daug diskusijų kėlė lietuvių kalbos ir istorijos programos: „Naujos viduriniojo ugdymo bendrosios programos, atveria galimybes mokytojams dirbti kūrybiškai ir atsakingai, o moksleiviams tai aiški žinia, kad judame nuo kalimo kultūros mokykloje link mąstančios asmenybės ugdymo“, - sakė G. Steponavičius. Ministras akcentavo, kad tarptautinių tyrimų rezultatai ir visuomenės lūkesčiai verčia imtis permainų.
Kalbėdamas apie programų pokyčius, G. Steponavičius sakė: „Ruošiant šią lietuvių kalbos programą buvo daug diskusijų. Noriu akcentuoti, kad šioje programoje ugdoma tapatybė ir savivertė, suteikiami bendrieji humanitarinės literatūros pagrindai bei daugiau dėmesio skiriama kalbos vartojimo praktikai. Penkiolikmečių tyrimai rodo, kad mūsų mokiniai geba atkartoti, bet sunkiai sekasi interpretuoti.“
Kalbėdamas apie programos pokyčius, ministras akcentavo, jog bus privalomasis literatūros kūrinių sąrašas ir daug dėmesio bus skiriama epochas reprezentuojančioms asmenybėms. Istorijos programoje bus akcentuojamas darbas su istorijos šaltiniais ir atsisakoma detalaus senųjų civilizacijų kurso kartojimo.
Ministras taip pat pristatė naujovę informacinių technologijų ugdymo programoje - saugaus bendravimo socialinuose tinkluose kursas. Pokyčių yra ir dorinio ugdymo programose – atsiras trys nauji moduliai, taip pat parengta nauja žydų-judėjų tikybos programa.
Keičiantis viduriniojo ugdymo programoms, keisis ir brandos egzaminų programos, egzaminų projektai netrukus bus paskelbti internete.
Prie naujos Lietuvių kalbos ir literatūros programos sudarymo dirbusi Dainora Eigminienė sakė: „Ši programa atnaujinta esamos programos pagrindu, atnaujinta dvidešimt procentų turinio. Didžioji kurso dalis orientuota į praktinių gebėjimų ugdymą. Džiugu, kad pasitikima mokytojų kompetencijomis bei yra laisvė rintis.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Darius Kuolys taip pat išsakė savo nuomonę: „Ši programa yra išskirtinė keliais aspektais: buvo sukviestas didelis būrys žmonių – šalies mokslo institucijų mokslininkų ir mokytojų praktikų. Ši programa buvo labai išsamiai svarstyta ir tai rodo, kad gręžiamasi į mokymo turinį kaip tautos gyvenimo sandą, užsienyje mokymo turinys yra tarsi vizitinė kortelė, ką sugeba bendruomenė duoti jaunajai kartai. Šiandien šalies visuomenė patiria prasmės stygių, tą sako ir emigracijos procesų tyrinėtojai. Emiguojama, nes negebama susitapatinti, o ši programa turėtų ugdyti pasitikėjimą savo šalimi ir savivertę.“
Kalbėtojo teigimu, programos sudarytojų siekis, duoti tokį vaizdą, kuriuo pasitikėtų visuomenė. Ši programa dera su neseniai pristatyta su lituanistikos ugdymo strategija.
Mokytojas ekspertas Edvardas Bakonis kalbėdamas apie istorijos ugdymo programą sakė: „Buvo pakeista programoje daug dalykų: dalyko paskirties aprašymas, pakeistos programos turinio apimtys lyginnat su esama programa ir pan. Iš šiol buvo pabrėžiamas istorijos kaip socialinio moklso pobūdis, o paskui buvo atsigręžta į tai, kad istorija yra humanitarinio pobūdžio disciplina.
Dalies turinio atsisakyta, kad būtų realiai įgyvendinami planai ugdyti kompetencijas, individualizuoti ugdymą. Trūkdavo gilesnės analizės, išsamesnio turinio vertinimo. Centrine programos ašimi laikoma Lietuvos visuomenės raida,“ – kalbėjo pedagogas.
Nuo ateinančių mokslo metų šalies tautinių mažumų mokyklose moksleiviai bus rengiami bendram lietuvių kalbos egzaminui, kokį laikys ir jų bendraamžiai besimokantys lietuviškose mokyklose.
Į klausimą, kokie pokyčiai laukia moksleivių, ministras G. Steponavičius sakė: „Orientyras – 2013-ųjų, kuomet būsimieji vienuoliktokai pradės dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Šie pasikeitimai yra jaunų žmonių, lankančių tautinių mažumų mokyklas, labui. Svarstoma galimybė, kad perėjus prie vieningo lietuvių kalbos egzamino, kad pereinamuoju laikotarpiu, mokinių, baigusių lietuviškas ir tautinių mažumų mokyklas, bus vertinami skirtingai.“
Atsakydamas į spaudos atstovų klausimus apie tai, kad tiek dalis šalies pedagogų, tiek akademinės bendruomenės narių tokiam sprendimui nepritarė, ministras patikino, kad visi balsai buvo išgirsti, bet tai sprendimas priimtas atsižvelgiant į „kritinę masę“.
