Seimo pirmininkė Irena Degutienė toliau spaudžia „tvarkietį“, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Kęstą Komskį atsistatydinti iš Seimo antikorupcijos komisijos vadovo posto. Ignoruoja, nebekviečia į bendrus posėdžius ir susitikimus, kur jo dalyvavimas atrodytų būtų natūralus ir net privalomas.
Motyvas – išsakyti įtarimai vykdant kontrabandą ar globojant kontrabandininkus Pagėgiuose. Atseit, pagrindinis Seimo „antikorupcionierius“ pats susitepęs ir turi nusišalinti.
Įdomu tai, kad pagal Seimo statutą Antikorupcijos komisijos pirmininko postas yra priskirtas opozicijai – ji ir siūlo, ką į jį deleguoti. O sprendžia Seimas balsuojant. K.Komskiui, galbūt, irgi nepatinka I.Degutienė, tačiau šis nesisvaido siūlymais atsistatydinti.
Seimo pirmininkė netgi išrėžė: „Jei K. Komskio vadovaujama Antikorupcijos komisija dirbtų taip gerai, kaip giriasi jos vadovas, netektų kalbėti apie pavojingą korupcinę situaciją valstybėje“.
O tai jau primena pigų politikavimą. Kas jau kas, o Seimo pirmininkė tai jau tikrai turėtų žinoti, ką gali ir ko negali padaryti Antikorupcijos komisija. Seimas silpnas ir defragmentuotas, neturi politinės valios įgyvendinti netgi svarbiausius valstybės sprendimus, o Seimo pirmininkė pageidauja, jog Antikorupcijos Komisijos vadovas dirbtų už STT, FNTT ir kitas teisėsaugos struktūras.
Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovauja TS-LKD atstovas A.Anušauskas, tačiau specialiųjų tarnybų (pirmiausia -VSD) parlamentinės kontrolės klausimas jau dveji metai kaip nepajuda iš vietos. Ir net nėra požymių, kaip ši kontrolė galėtų atsirasti. Suprantama, kodėl taip yra. Kaip neseniai pasakė Premjeras A.Kubilius, gindamas Aplinkos ministrą G.Kazlauską nuo Prezidentės kritikos strėlių: „Ne ministrų personalijos kartais yra problema, o pačių problemų mastas“. Ar korupcija taip pat nėra tokia problema?
Antikorupcinis įstatymų paketas jau ilgą laiką „stovi vietoje“ – o tai jau tiesioginis Seimo pirmininkės darbas. Būtent I.Degutienė, kaip Seimo pirmininkė turėtų dėti daug daugiau pastangų, kad šie įstatymai būtų kuo greičiau priimti.
Ir štai I.Degutienė siūlo K.Komskiui pačiam, „plikomis rankomis“ eiti gaudyti korumpuotus pasieniečius ar muitininkus.
K.Komskis ir pats yra abstrakčiai kaltinamas „kontrabanda“ (kaip tai moka daryti politikai – o teisėsauga tyli), tačiau vietoje tokių kaltinimų gal produktyviau būtų dėmesį nukreipti į mūsų pasienio bei muitinės tarnybas, veikiančias Pagėgių savivaldybėje. Juk nuo pasieniečių ir muitininkų darbo kokybės ir priklauso kontrabandos mastai. Ar kontrabanda vyksta vien Pagėgiuose? Jos nėra Vilkaviškio ar Kybartų savivaldybėse?
Jei Kęstas Komskis ir toliau būtų ramiai sau dirbęs Pagėgių meru – tikriausiai niekam nebūtų užkliuvęs. Tiesiog artėja rinkimai ir visos politinės jėgos kaupia ir pergrupuoja jėgas, siekia būti matomi ir atlikti VDI (verdančio darbo imitacija). I.Degutienės priekaištai K.Komskiui taip pat daug kartų padidėja, kai ji atsiduria prieš televizijos kameras.
Artėjančiuose savivaldos rinkimuose partija „Tvarka ir teisingumas“ bus vieni svarbiausių oponentų valdantiesiems, todėl K.Komskis Antikorupcijos komisijos pirmininko poste tampa pavojingas. Pagrindinio Seimo ‚antikorupcininko“ tribūna rinkimų laikotarpiu gali duoti rimtų politinių dividendų, jei būtų sumaniai panaudota. Pasigirdo gandai, kad K.Komskio rankose yra kompromituojančios medžiagos apie ministrus, vyriausybėje atstovaujančius TS-LKD. Tuomet I.Degutienė naudoja seniai konservatorių išbandytą taktiką. Ji smogia pirma, bandydama pasėti abejones paties Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacija. Neatsitiktinumas, kad K.Komskis praktiškai negauna tribūnos žiniasklaidoje: atvirkščiai, pasirodo ištisa virtinė jį kompromituojančių „gyvenimo būdo“ laidų.
Ir viso to tikslas – pasėti abejones politiko reputacija ir tuomet ką jis bepasakytų atrodys nerimtai: kaip kerštas ar kaip bandymas „išsiskalbti“ politiko mundurą.
Žinoma, pats K.Komskis gal ir nedaug ką nuveikė korupcijos naikinimo laukuose. Tačiau, kai iš jo lūpų ėmė sklisti sisteminiai siūlymai, kaip išnaikinti kontrabandą – prasidėjo puolimas. Gal tiesiog sutapimas. Tačiau sutapimai politikoje yra greičiau užslėptų dėsningumų išraiškos būdai... Kontrabanda, kaip žinia yra labai pelningas šešėlinis verslas. Ir didžioji į Lietuvą patenkančios kontrabandos dalis yra tranzitinė kontrabanda. Ji vežama sunkvežimiais, masiškai. Lietuvoje pasilieka tik maža dalis to srauto. Jei Lietuvoje nebūtų kontrabandos globėjų aukščiausiuose sluoksniuose, kažin ar ji galėtų egzistuoti tokiu mastu.
Ir sprendimai yra aiškūs ir paprasti. Vienas jų: pastatyti specialius skanerius pasienio postuose. Vienas toks kainuotų maždaug 10 mln. litų. Taigi, prireiktų kokių 70 – 80 mln., kad užtverti kelią kontrabandai sunkvežimiais, kuri sudaro gal kokius 90 proc. viso nelegalaus srauto. Šiuos pinigus nesunkiai būtų galima gauti iš ES fondų. Ir problema būtų išspręsta. Kodėl tai nedaroma? Gal todėl, kad tuomet tarptautinės kontrabandos srautai iškart pasuktų lengvesniais keliais aplenkiant Lietuvą?
Štai apie tai ir prakalbo Kęstas Komskis – tuomet prasidėjo puolimas. Bandoma nukreipti dėmesį į vieną asmenį, beje, dirbantį opozicijoje, ir apkaltinti jį dėl visų egzistuojančių bėdų. Ir vis tik, kieno kišenėse nusėda milijardai kontrabandos būdu gautų litų? Ir kuo čia dėti Pagėgiai?
Taip pat neužmirškime, kad K.Komskis mūšio lauke triūsia ne vienas. Komisijos pirmininko pavaduotoja yra jaunoji konservatorė Agnė Bilotaitė. Jai priekaištų Seimo pirmininkė neturi? Taip pat komisijos sudėtyje sunkiai triūsia socialdemokratas Bronius Bradauskas, „ tautos prisikėlėlis“ Vincas Babilius, TS-LKD nariai Jurgis Razma ir Aurelija Stancikienė bei daug kitų seimūnų.
Tuomet gal derėtų atstatydinti juos visus, nes kai kurių iš jų reputacija šlubuoja nemažiau, nei Kęsto Komskio. O ir rezultatai praktiškai lygūs Zero. Tačiau tai jau ne vien Antikorupcijos komisijos, o viso Seimo darbo rezultatai.
