Duodamas išskirtinį interviu portalui Krepsinis.net G.Navikauskas pasakojo apie Ukrainos krepšinio lygos subtilybes, privalumus, trūkumus bei ateities viziją. Pašnekovas taip pat prisipaŽino, kad šis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas jam palieka gerą įspūdį.
G.Navikauskas turėjo tvirtą nuomonę ir apie „Žalgirio“ komandos reikalus: „Kas turi pinigų – tas ir užsako muziką. Manau, kad galima buvo rasti tinkamesnį laiką trenerių kaitai, kita vertus, savininkai geriau žino, kas dedasi komandos viduje. Aišku, tai neprideda pliusų komandos įvaizdžiui.“
– Ar Ukrainos krepšinis jau atsigavo po sunkmečio?
– Reikia pažymėti, kad Ukrainos krepšinis beveik nejuto finansinės krizės padarinių nuo 2008 metų. Visi klubai turi rimtą finansinį užnugarį. Tai iš vienos pusės yra gerai, tačiau medalis turi ir antrą pusę – jeigu finansinė krizė paliestų kažkurio klubo savininką, tai atsilieptų labai skaudžiai. Tik dabar lyga ir jos klubai pradeda suprasti, kad reikia alternatyvių finansavimo šaltinių. Aiškiau sakant – patiems užsidirbti iš reklamos, televizijos transliacijų, bilietų pardavimų ir panašiai. Krepšinio vadybininkams čia yra ką veikti.
Rimčiausia problema yra sporto salės, tačiau ir čia jaučiami poslinkiai i gerąją pusę. Pasiruošimas 2012 metų Europos futbolo čempionatui teikia vilčių ir krepšinio sporto arenų statybų srityje. Ne paslaptis, kad Ukraina artimiausiu metu gali tapti viena iš Europos krepšinio čempionato rengėjų. Jau dabar rekonstruojami Kijevo sporto rūmai, talpinantys 8000 žiūrovu, todėl „Budivelnik“ šį sezoną Europos taurės turnyro namų rungtynes žaidžia Dnepropetrovsko arenoje.
– Koks dabar tikrasis Ukrainos pirmenybių pajėgumas?
– Dabartiniu metu Ukrainos Superlygos pajėgumas yra gana aukšto lygio, nes jame nėra aiškaus favorito – bet kuris lyderis gali pralaimėti autsaideriui. Manau, kad ji su kažkuriomis išimtimis (CSKA ir „Chimki“) galima būtų lyginti su Rusijos krepšinio čempionatu. Čia egzistuoja ir taip vadinama „atlyginimų kepurė“, kuri tikrai yra ne maža ir sunkiai pasiekiama daugeliui Lietuvos klubu.
– Ar tikite, kad kada nors Ukrainos klubas žais Eurolygoje?
– Kad Ukrainos krepšinio klubas žais Eurolygoje tvirtai tikiu, kitaip manęs nebūtų čia. Šiais metais „Budivelnik“ žaidė Eurolygos kvalifikaciniam turnyre, kur tik vėlyvas komandos komplektavimas ir trumpas pasiruošimo laikotarpis neleido pasirodyti sėkmingai. Ukraina didelė šalis su labai perspektyvia rinka bei pajėgiu čempionatu. Tai sudaro sąlygas siekti minėtų tikslų.
– Koks jūsų pagrindinis tikslas „Budivelnik“ ekipoje?
– Pagrindinis mano tikslas – išvesti „Budivelnik“ i Eurolygą. Tam reikalinga sutvarkyti klubo vadybą, kuri sparčiai tobulėja. Areną artimiausiu metu turėsime. Klubas turi labai stiprų finansinį užnugarį.
Kad komanda galėtų siekti aukštų vietų Europos krepšinio lygose, reikalinga tarptautinių turnyrų patirtis, gera vadyba, arena ir finansavimo šaltiniai. „Budivelnik“ po ilgos pertraukos šį sezoną gana sėkmingai pradėjo tą patirtį kaupti. Gerėja ir klubo vadybos reikalai. Kaip minėjau, klubas turi labai stiprų finansinį užnugarį, kovo mėnesį po rekonstrukcijos atidaroma Kijevo arena. Manau, kad netrukus apie šią Ukrainos komandą išgirs ir Europa.
– Kokį įspūdį palieka šio sezono LKL pirmenybės? Kas nustebino, nuvylė?
– Šio sezono LKL pirmenybės palieka tikrai gerą įspūdį. Sustiprėjo visos komandos, sumažėjo atotrūkis tarp lyderių ir likusių. Netgi daugiau – šiandien tikrai neaišku, kas užims trečiąją vietą. Tiesa, reikia pripažinti, kad su kiekviena diena gerėja „Šiaulių“ komandos žaidimas. Tai mes patys patyrėme savo kailiu. Manau, kad čempionato kulminacija bus tikrai įdomi tiek kovoje dėl pirmosios, tiek dėl trečiosios vietų. Stebina ir geras vadovavimas lygai – turint tokį mažą vadybininkų skaičių, sunku daugiau ir norėti.
Manau, kad sportine prasme lyga šį sezoną tikrai sustiprėjo. Komercine – lyga gyvena iš to, ką šiuo sunkiu periodu pavyksta surinkti iš rėmėjų. Svarbiausiai, kad užsuktas mechanizmas toliau veikia ir tai leidžia galvoti, kad didžiausi sunkumai jau praeityje.
– Ukrainos krepšinio klubų rezultatai kyla, bet rinktinę skiria didelis atstumas nuo Europos nacionalinių komandų elito ar bent vidutiniokų. Kaip ukrainiečiai sprendžia šią problemą ir ką daro, kad stiprėtų ir rinktinė?
– Po Ukrainos nepriklausomybės atgavimo visame sporte, taip pat ir krepšinyje, prasidėjo sporto mokyklų griovimo metas. Tai yra pagrindinė Ukrainos nacionalinės komandos silpno pasirodymo Europos krepšinio varžybose priežastis. Tik dabar privačios iniciatyvos dėka pradėti atstatomieji darbai. Atidaryta europinius standartus atitinkanti krepšinio mokykla Dnepropetrovske. Tai miestas, kuris nuo seno pasižymėjo ugdoma jaunąja karta. Ne veltui ir šiuo metu Eurolygos jaunimo komandų kvalifikaciniame turnyre ruošiasi dalyvauti „Dnepro“ komanda, sustiprinta pajėgiausiais „Budivelnik“ jaunaisiais žaidėjais. Sėkmingai vykstant minėtam procesui turėtų gerėti ir nacionalinės komandos rezultatai. Vis dėlto tai užtruks.
– Ar jūsų, buvusio „Žalgirio“ darbuotojo, manymu, dažni trenerio keitimai yra logiški?
– Kai dirbau „Žalgiryje“, laikėmės pozicijos, kad reikia užauginti savą trenerį, t.y. tikrą žalgirietį. Neatsitiktinai vyr. treneriais ar asistentais dirbo Algirdas Brazys, Gintaras Krapikas, Darius Maskoliūnas, Rimantas Grigas. Labai rimtai buvo svarstytos ir Ramūno Butauto bei Kęstučio Kemzūros kandidatūros. Niekada nedarydavome skubotų sprendimų ir juos priimdavo valdyba, todėl nekildavo abejonių dėl minėtų trenerių atsidavimo ir prieraišumo „Žalgiriui“. Noriu pažymėti, kad visi treneriai, dirbę klube (Jonas Kazlauskas, Antanas Sireika, Ainaras Bagatskis ir anksčiau minėti), įdėjo savą indėlį į tai, ką turime šiandien. Ne Navikauskas ar Ginas Rutkauskas nuspręsdavo, kas taps komandos vairininku. Tik kai kuriems, skandalais pasižymėjusiems veikėjams, patogiau buvo tai teigti.
– Kaip vertinate sprendimą atleisti Aco Petrovičių?
– Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku. Aišku tik vieną, kas turi pinigų – tas ir užsako muziką. Manau, kad galima buvo rasti tinkamesnį laiką trenerių kaitai, tačiau kita vertus, savininkai geriau žino, kas dedasi komandos viduje. Aišku, tai neprideda pliusų komandos įvaizdžiui.
– Ar manote, kad Rimantas Grigas tinkamas būti „Žalgirio“ vyr. treneriu?
– Gerai pažįstu R.Grigą ir manau, kad jis yra tinkamas treniruoti „Žalgirį“. Komanda tikrai yra pajėgi. Manau, kad pagal sudėtį pajėgiausia nuo 2000 metų. Reikia leisti R.Grigui dirbti, tuomet ir rezultatas bus teigiamas. Galiu prognozuoti, kad Eurolygos ketvirtfinalis ir visi aukščiausi titulai vietiniuose frontuose yra pasiekiami.
– Galbūt mąstote apie sugrįžimą į Lietuvą?
– Kaip sako liaudies išmintis – gerai tik ten, kur mūsų nėra. Nelengva ir mums, krepšinio vadybininkams, žaidėjams ir treneriams, dirbantiems svetur. Tačiau artimiausiu metu, kol Lietuvoje šeimininkaus napoleonai ir kiti vienokius ar kitokius sutrikimus turintys asmenys, man čia nėra ką veikti. Tai yra jų Lietuva ir aš pritariu Arvydui Saboniui, kuris savo interviu išdrįso tai pasakyti, kalbėdamas apie savo vaikus. Aš, deja, išvežti savo šeimos svetur galimybių neturiu, nepaisant to, ką „pribūrė“ apie mane minėti veikėjai. Tai yra ne nuoskauda, o realybė.
– Ką švenčių proga galėtumėte palinkėti krepšinio sirgaliams?
– Visiems Lietuvos sirgaliams norėčiau palinkėti gero krepšinio ir būti tokiais, kokiais jie yra šiandien. Jūs esate nuostabiausi, kokius esu matęs ir tik jūsų dėka Lietuvos krepšinis yra religija.
