G. Nausėda: Vakarai ir Rusija nuo energetinio bado neišgelbės

Lietuvai atominė elektrinė yra būtina – kitaip per ateinančius dešimt metų nuo energetinio bado neišgelbės nei Rusija, nei Vakarai, trečiadienį paskelbė SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda.

Anot jo, tiek Rusijoje, tiek Vakaruose ilgainiui elektros energijos paklausa viršys pasiūlą.

„Lietuvoje pastebiu tam tikrą energetikos sektoriaus žmonių susiskirstymą – dalis teikia pirmumą elektros energijai iš gamtinių dujų, tačiau į viską reikia žvelgti realiai. Problema ta, kad Rusijos energetikos sektorius nėra ištašytas akmenyje ir negalima tikėti, kad ji mus visada galės aprūpinti visais reikalingais ištekliais“, – trečiadienį dienraščio „Verslo žinios“ organizuotoje konferencijoje „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė“ sakė analitikas.

G. Nausėda prognozuoja, jog artimiausiu metu išsiskirs Rusijos energetikos sektoriaus pasiūlos ir paklausos kreivės. Pirmoji kreivė lenkiasi žemyn dėl senstančių įrenginių ir mažėjančių investicijų, o paklausa stiebiasi į viršų ir susidaro žirklės.

„Deficitas ilgainiui turėtų vis labiau ryškėti ir tai neleidžia tikėtis, jog Rusija bus visada mums pasirengusi padėti ar pasiūlyti tinkamą kainą“, – teigė jis.

Analitikas atkreipė dėmesį, kad ta pati situacija ir Rusijos gamtinių dujų sektoriuje. Jame didžioji dalis investicijų nukreipiama į įvairias pašalines veiklas, pvz., viešuosius ryšius, o naujų šaltinių paieškai ar investicijoms atseikėjama vis mažiau.

„Netgi Vakaruose, į kuriuos ketiname tiesti tiltus ir integruotis, artimiausių dešimties metų vidutinės prognozės nėra geros“, – pastebėjo G. Nausėda.

Vakarų Europopje iki 2020 metų elektrinių galių likutis laipsniškai mažės ir galiausiai pasidarys neigiamas. „Priežastys paprastos: senstančios elektrinės, svyruojančios gamtinių dujų ir kito organinio kuro ištkelių kainos, trūkumas dalių, darbo jėgos, vietų, reikalingų naujų elektrinių statybai. Taip pat ilgos biurokratinės prisijungimo prie elektros tinklų procedūros ir politinė rizika“, – vardino jis.

Balsas.lt primena, kad Visagino AE turėtų pradėti veikti 2018–2020 metais, o jos statyba galėtų atsieiti 3–5 mlrd. eurų. Kol kas manoma, kad strateginiam investuotojui turėtų priklausyti daugiau nei 51 proc. akcijų.