Europos statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimas parodė, kad praėjusiais metais darbdavių išlaidos darbo valandai Lietuvoje - vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tik 6,2 euro (21,41 Lt), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis sudarė 23,7 euro (82 Lt).
„SEB” banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad viena iš išeičių tokiai situacijai būtų darbdavių bendradarbiavimas su profsąjungomis. Šiandien, pašnekovo teigimu, situacija tokia, kad darbuotojas beveik neturi jokių vilčių įgyvendinti savo interesus, susijusius su darbu.
„Aš esu už tai, kad būtų dialogas tarp stiprių profsąjungų ir darbdavių. Šiandien darbuotojas yra dažnai pastatytas vienui vienas prieš labai stiprų darbdavį ir jam įgyvendinti savo interesus ar pasiderėti sudarant darbo sutartį, ar derantis dėl atlyginimo yra praktiškai neįmanoma.“
„Jeigu darbdavių organizacijos yra neblogai organizuotos, tai profsąjunginis judėjimas yra toks, koks yra. Jis yra labai smarkiai pakrypęs į politiką ir per mažai užsiima tais interesais, kuriais turėtų“, - pabrėžė pašnekovas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Šiaurėje ir Vakaruose yra kitaip
G. Nausėdos nuomonė tokia, kad nereikia badyti pirštais į Šiaurės ar Vakarų valstybes ir sakyti, kad ten gyvenimas yra geresnis. Visa tai, pašnekovo teigimu, nulėmė daug seniau susiformavę principai, kurių šiandien trūksta Lietuvoje.
„Mes badome pirštais į švedijas, norvegijas, vokietijas, bet pamirštame pasakyti, kad šitose šalyse profsąjungos yra organizuotos šakiniu principu, kuris nustato minimalius standartus, darbo užmokesčio prieaugius per ateinančius metus, atsižvelgiant į darbo našumo pokyčius, infliaciją ir t.t.“
„Kodėl Vokietijoje iki dabar nuo Antrojo pasaulinio karo nereikėjo minimalaus užmokesčio reguliavimo? Nes visa tai buvo įkalta į kolektyvines derybas. Ten būdavo nurodyti visi minimalieji dydžiai. Toks modelis yra įmanomas ir pas mus, tik Lietuvoje jis gali įgyti iškreiptas formas“, - svarstė G. Nausėda.
Pašnekovo tikinimu, norint „nebesivilkti uodegoje“ organizuotiems darbdaviams turi būti sukurta atsvara.
Lietuvoje darbuotojo darbo valanda darbdaviui „atsieina“ vidutiniškai 6,2 euro (21,41 Lt).Tai beveik keturis kartus mažiau nei ES vidurkis, kuris sudarė 23,7 euro (82 Lt). Sąrašo apačioje atsidūrė Bulgarija, kur valandinio darbo sąnaudos darbdaviui siekia vos 3,7 euro (12,78 Lt). Po jos seka Rumunija – 4,6 euro (15,88 Lt) ir Lietuva su 6,2 euro (21,41 Lt). Šalia ir Latvija - 6,3 euro (21,7 Lt).
