Kandidato į finansų ministrus Algirdo Šemetos vakar ištarti žodžiai, kad negalima atmesti galimybės, jog Lietuvai gali tekti kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), sukėlė didelį ažiotažą. Ar yra dėl ko? Finansų analitikas, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors mūsų finansinė padėtis nėra tokia prasta kaip Latvijos, tačiau situacija blogėja gana sparčiai.
Puolimas į TVF glėbį – tik paskutiniu atveju
G. Nausėda pirmiausia atkreipė dėmesį, kad jokios sensacijos vakarykščiuose A. Šemetos žodžiuose nėra – panašiai jau yra kalbėjęs ir naujasis premjeras Andrius Kubilius.
Kalbėdamas apie skolinimąsi iš TVF, finansų analitikas sakė, kad tai yra paskutinis finansinių lėšų skolinimo langelis, kai šalis jau kitur yra išbandžiusi galimybes ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių kreditų galimybių negavusi – kai privatūs investuotojai ar kitos tarptautinės organizacijos apskritai neskolina arba skolina „drakoniškomis“ sąlygomis (pavyzdžiui, pateikia daug papildomų reikalavimų, nustato labai aukštas palūkanų normas). Anot G. Nausėdos, tik tada TVF, kurio paskirtis yra stabilizuoti atskirų šalių finansines sistemas ir kartu palaikyti pasaulinę finansinę tvarką, lieka paskutine galimybe.
Paklaustas, kokios gali būti neigiamos skolinimosi iš fondo pasekmės Lietuvai, finansų analitikas nurodė dvi pagrindines. Visų pirma, jeigu mes, neišbandę kitų galimybių, iš karto „pultume TVF į glėbį, tai, žinoma, privačių investuotojų gali būti traktuojama kaip šalies finansinio silpnumo požymis.“
Antra, TVF teikdamas paskolą gali iškelti tam tikras sąlygas arba pasiūlyti savo receptus, kaip valdyti ūkį ir viešuosius finansus, kurie ne visada gali būti priimtini Lietuvai. „Galime atsidurti tokioje ganėtinai keistoje situacijoje. Viena vertus, prašyti pinigų, kita vertus, negalėti įvykdyti iki galo to, ko iš mūsų reikalaujama“, – aiškino G. Nausėda dar kartą pabrėždamas, kad „eiti su ištiesta ranka“ į TVF turėtų būti paskutinė priemonė kovoje su krize.
Antikrizinis planas turėtų padėti Lietuvai
„Krizės įveikimo planas ir yra prielaida tų veiksmų, kurie mums padės patiems susitvarkyti viešuosius finansus. Labai viliuosi, kad sėkmingai tą planą įgyvendinus TVF galės būti kaip teorinė galimybė, tačiau praktiškai ja pasinaudoti nereikės ir neteks“, – kalbėjo G. Nausėda.
Antikrizinis planas, anot SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo, Lietuvai turėtų pasitarnauti bent jau trumpuoju laikotarpiu – sumažinti biudžeto deficitą ir padaryti, kad šalis būtų kuo mažiau priklausoma nuo finansinių išteklių iš išorės. „Tik klausimas, ar to pakaks“, – optimizmu netryško G. Nausėda.
Šį savaitgalį į Lietuvą atvykstant TVF atstovams, G. Nausėda teigė manąs, kad jie turėtų neblogai įvertinti koalicijos planą, kadangi iš esmės jis atitinka fondo ekonominę pasaulėžiūrą ir ekonominės politikos receptus, kuriuos jie patys siūlo patekusioms į ekonominę bėdą šalims.
Mes – ne Latvija, mums skolintis dar nereikia
Pavyzdžių, kad prispyrus ekonominiams sunkumams šalis yra priversta kreiptis finansinės paramos į TVF, toli ieškoti nereikia – Latvija lapkričio 20 dieną kreipėsi į TVF, kai finansų ministrui buvo pavesta pradėti derybas su TVF atstovais dėl paskolos gavimo. Tačiau G. Nausėda tvirtina, kad Lietuvos situacija yra geresnė nei kaimynų. Paskutinysis ketvirtis parodė, kad Lietuvoje BVP nors ir kukliai, tačiau auga – buvo užfiksuotas 3,1 proc. augimas. Tuo tarpu Latvijoje BVP sumažėjo daugiau kaip keturiais procentais.
Be to, Latvijos vidaus rinkoje dabar yra labai aukštos palūkanų normos. Anot G. Nausėdos, tai atspindi didelius nuogąstavimus dėl lato devalvavimo.
„Taip kad yra tiek bendraekonominų, tiek finansinių įtampų, ir matydama, kad, ko gero, šiuo metu pasiskolinti normaliomis sąlygomis negalės ir suvaldyti situacijos privataus kapitalo dėka arba privačių lėšų dėka negalės, Latvijos vyriausybė kreipėsi į TVF“, – apibendrino finansų analitikas.
G. Nausėda „Balsui.lt“ sakė, kad Lietuvai kol kas tokios absoliučios būtinybės „gal ir nėra“, tačiau reikia pabrėžti, kad situacija blogėja gana sparčiai – „mes matome apgailėtinus ir spalio, ir lapkričio mėnesio valstybės biudžeto pajamų surinkimo rodiklius. Jie, ko gero, atspindi vieną nemalonią tendenciją – kad šių metų ketvirtį mūsų BVP auga dar lėčiau, jei apskritai auga.“
