Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos dailės muziejus kviečia spalio 10 d., trečiadienį, 17 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) įvyksiantį kultūros vakarą. Jame visuomenei bus parodyta ir aptarta dr. Gražinos Martinaitienės monografija „Kontušo juostos Lietuvoje“.
Naujo leidinio sutiktuvėse žada dalyvauti dr. Vaclovas Bagdonavičius, prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, dr. Rūta Janonienė, sakoma pranešime spaudai.
Monografijos autorės teigimu, šiems ypatingiems XVIII a. lietuvių dailiosios tekstilės šedevrams – kontušams išstudijuoti, susisteminti surinktą medžiagą ji paskyrė porą savo gyvenimo dešimtmečių. Knygą G. Martinaitienė dedikavo šviesiam muziejininkės, kontušo juostų tyrinėtojos Jadvygos Katinaitės-Matuliauskienės atminimui.
Kontušai dar žinomi Slucko juostų pavadinimu. Subtilus jų koloritas, pagrįstas įvairiarūšiu ir įvairiaspalviu verpalų sąskambiu. Savitas dekoras ir originalus jo išdėstymas audinio plokštumoje dabar stebina taikomosios dailės specialistus ir yra vertinamas, kaip audimo technikos stebuklas.
Suvaldyti daugybę plonytėlaičių šilkinių, aukso bei sidabro siūlų, iš jų sukurti sudėtingiausius, kiekvienoje audinio dalyje vis kitaip kaitaliojamus ornamentus – tai būtų labai sudėtingas uždavinys ir šiandienos tekstilės meistrui. Kontušo juostos vertingos ne tik dėl jų meninės raiškos. Jomis juosėsi kilmingieji – bajorai, kiti didikai ir tai buvo atpažinimo, socialinio identifikavimo ženklas.
Be to, ši juosta – būtinas vadinamojo kontušinio kostiumo atributas. Kontušuose įaustus simbolius įdomu ir verta šifruoti. Tad kontušai – svarbi lietuviškojo meninio paveldo dalis. Audimo centrai buvo įsteigti būtent Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Audyklas iniciavo steigti ir globojo LDK didikai, tokie, kaip Radvilos, kiti aukšti valstybės pareigūnai. O Slucką ir Gardiną į Lenkijos Karalystės sudėtį mėginantieji įterpti autoriai klysta istorikams garbės nedarančiu faktų interpretavimu. Audyklose susikūrė dvi pagrindinės kontušų dekoravimo kryptys. Jas tarsi simbolizuoja Slucko – „rytietiškoji“ ir Gardino – „vakarietiškoji“. Kadangi pirmieji kontušų audimo meistrai buvo atkilę iš Turkijos ir Vengrijos, tad jų patirtis ir grožio samprata plėtojosi, įtakojama vėliau ir vietos audėjų, įgaudavo naujų vertingų savybių.
Dr. G. Martinaitienės monografija yra pirmasis mėginimas lietuviškai papasakoti kontušo juostų kilmės, gamybos, vartojimo, pasklidimo, išlikimo ir jo adresų, taip pat, deja, naikinimo istoriją. Knyga puikiai spalvotai iliustruota - joje publikuojamas Lietuvos muziejuose, šventovėse saugomas paveldas. Fotografijų autorius Antanas Lukšėnas. Monografijoje tekstų santrauka pateikta ir anglų kalba.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija.
