G. Landsbergis sako, kad valstiečiai į Seimą atėjo vedini skirtingų interesų, o jiems ryškėjant, didėja ir partijos skilimo grėsmė. „Matau vertybinę takoskyrą valstiečių žaliųjų frakcijos viduje. Yra dalis žmonių, kurie sąmoningai atėjo į Seimą pasirengę įvykdyti svarbiausius darbus, palaikyti ambicingas programas. Kita dalis žmonių yra saistomi interesų, įsipareigojimų savo buvusiose darbovietėse, savivaldybėse. Akivaizdu, kad jiems ranka jau dabar nekyla balsuoti už tai, kas yra reikalingiausia Lietuvai. Manau, kad tai ateityje ir skaldys frakciją. O gal ji ir realiai suskils. Premjeras tik patvirtino mūsų nuogastavimus, kad valdančioji dauguma nėra pasirengusi dirbti kartu, kad būtų įgyvendinti svarbiausi Lietuvai darbai. Nebus daugumos, nebus pakankamai balsų ir nebus politinės valios sklandžiai priimti iš pirmos pažiūros net nelabai sudėtingus sprendimus, kaip, pavzydžiui, miškų reforma“, – sako konservatorių lyderis.
Opozicijos planų neatskleidžia
G. Landsbergis nesirįžo prognozuoti konservatorių veiksmų, jei įvyktų valstiečių žaliųjų frakcijos skilimas. „Svarbiausi darbai turi vykti ir nesvarbu, kas juos atneš į Seimo salę, mes visuomet palaikysime tai, kas naudinga Lietuvai. Nesvarbu, kokio pobūdžio bus dauguma. Kol kas laikomės tokios nuostatos. Nedalyvaujame griovimo procesuose. Tik tiek, kad esame išsakę paramą, kad premjeras ir dabartinė Vyriausybė nestokotų ambicijų, neštų įstatymus ir būtų tikri, kad mes esame pasirengę dalį jų palaikyti“, – tikina konservatorių pirmininkas.
Paklaustas, ar palaikytų S. Skvernelio pusę, jei valstiečių žaliųjų frakcija skiltų, G. Landsbergis tiesaus atsakymo nepateikė. „Nekorektiška iš mano pusės dabar būtų prisidėti prie tų skaldymo veiksmų. Kad ir kaip ten būtų, mes palaikysime įstatymų projektus. Mūsų frakcijai nėra taip svarbu, kas už ką balsuos. Svarbiausia, kad darbai eitų į priekį. Nors pats premjeras pasakė, kad yra tokia „Skvernelio frakcija“, bet čia jau jo reikia klausti, ką jis turi galvoje ir kokie žmonės jai priklauso“, – aiškina G. Landsbergis.
R. Karbauskis demonstruoja bejėgiškumą
G. Landsbergis sako, jog Ramūnas Karbauskis galimai yra per silpnas būti vienvaldžiu autoritetingu partijos vadovu. Maža to, savo veiksmais jis demonstruoja bejėgiškumą. „Ramūnas Karbauskis išreiškė padėką opozicijai. Man atrodo kiek veidmainiška yra pačiam nesutvarkyti savo frakcijos, dalyvauti skaldymuose ir dėkoti opozicijai už tai, kad ji padeda įgyvendinti darbus. Čia matau ir tokį bejėgiškumą. Maždaug, patys nesusitvarkome, tai bent konservatoriai padeda. Bet aš sakau, palaikau visus ambicingus Vyriausybės žingsnius, kad ir kas juos inicijuotų. Vyriausybė turi būti ambicinga. Per ilgai sėdėjome tokioje pelkėje be jokių ryžtingų veiksmų. Nebegalime leisti, kad tai tęstųsi toliau“, – teigia politikas.
Anot G. Landsbergio, lyderystės krizę valstiečių frakcijoje rodo ir balsavimai. „Pavyzdžiui, Švietimo komitete, kai vyko balsavimas dėl Vytauto Didžioji ir Lietuvos edukologijos universitetų, kai kas bandė pasakyti, kad čia yra tik Eugenijaus Jovaišos iniciatyva. Aišku, jo interesai čia tikrai matosi, baltais siūlais siūta viskas. Bet visi komitete buvę valstiečiai balsavo vieningai už sujungimą. Tai matyt, arba nėra vien tik jo iniciatyva, arba jis yra nepaprastai galingas įtikinėjimu. Vėliau buvo pasiūlyta padaryti pertrauką balsavime. Ir valstiečiai subalsavo vieningai prieš. Tai reiškia, kad buvo į Vyriausybės poziciją visiškai neatsižvelgta. O vėliau dar išgirdome, kad Skvernelis pats buvo prašęs Karbauskio, kad šis remdamasis savo įtaka nukeltų balsavimą. Tai galime reziumuoti, kad tikrai vyksta suirutė partijoje. Nemanau, kad čia įtakų karai. Tai panašiau į chaotišką dalelių judėjimą. Yra tokie maži galių centrai – Rima Baškienė, Eugenijus Jovaiša, Povilas Rupšys ar dar kuris kitas. Tokie atskiri galios centriukai, aplink save traukiantys kitus. Tai rodo lyderystės krizę. Nėra vieno vadovo, kuris sutelktų visus“, – sako G. Landsbergis.
„Valstybės stabilumo perspektyvos prastos“
Konservatorių vadovas sako girdintis pasisakymus iš valdančiosios daugumos, neva stabilumo daugėja. Tačiau realybė, jo manymu, yra priešinga. „Aš matau priešingus veiksmus. Yra ryški dezintegracija ir to stabilumo tikrai nėra. Juo labiau, kad per tris mėnesius neatėjo nei vienas reikšmingesnis įstatymų projektas, išskyrus „urėdus“. Jei tokia suirutė yra net nepradėjus didelių reformų, tai kas bus, kai tos pertvarkos ateis? Kai pradėsime gilintis į valstybinių įmonių pertvarką, universitetų pertvarką, mokesčių pakeitimus? Bijau, kad valstybės stabilumo perspektyvos yra labai prastos. Kaip pavyzdys, vakar Ramūnas Karbauskis vienoje laidoje gavo klausytojo klausimą, kodėl žadama kelti mokesčius. Karbauskis atsakė, kad čia nereikia kreipti dėmesio. Anot jo, jei vienas ar kitas Seimo narys pasako, tai nereikia į tai žiūrėti. Bet priminsiu, kad tas „vienas kitas“ Seimo narys buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tai suprantat, ką tai reiškia? Visiškai jokios bendros linijos nėra“, – teigia politikas.
