Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su 11-os Lietuvos teismų vadovais aptarė pokyčius teismų sistemoje – kaip veikia jau priimtos priemonės ir ko dar reikia teismų darbui gerinti. Taip pat buvo aptarta teismų reformos eiga.
Teismų reforma turi būti derinama su Seimu ir Vyriausybe
,,Teismų sistemoje jau vyksta realios permainos: apsivaloma nuo nesąžiningų ir korumpuotų teisėjų, pradėjus vadovų rotaciją nebeliko amžinų teismų pirmininkų. Teismų sistemoje reformos turi būti tęsiamos, kad žmonėms būtų užtikrinti greiti ir atsakingi sprendimai", – citavo šalies vadovę Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
D. Ulbinaitė pabrėžė, kad šalies vadovė teismų veiklos tobulinimui ir skaidrinimui asmeniškai skiria ypatingą dėmesį ir sakė, jog, šalies vadovės teigimu ,,siekiant dar efektyvesnio teismų darbo turi būtų tęsiama vakarietiška Europos šalių praktika grįsta reforma, o kad pokyčiai vyktų sklandžiai ir reforma neįstrigtų politinėse diskusijose, reformos eiga detaliai turi būti derinama su Seimu ir Vyriausybe“. ,,Teismų reformos detalės turi būti aptartos visų valdžios institucijų, taip pat Seimo bei Vyriausybės. Šiemet jau sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai, toliau ketinama stambinti apygardų administracinius ir apylinkių teismus. Pasak Prezidentės, kova su tyčiniu bylų vilkinimu turi tęstis. Šalies vadovės iniciatyva pailginti senaties terminai, taip pat Seimui pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma sutrumpinti pertraukas tarp teismo posėdžių. Prezidentės iniciatyva supaprastinus administracinių bylų nagrinėjimo tvarką šios bylos dabar nagrinėjamos greičiau, tačiau, pasak šalies vadovės, būtina pažaboti baudžiamųjų bylų vilkinimą ir paspartinti bankroto bylų nagrinėjimą“, – perdavė šalies vadovės D. Grybauskaitės poziciją atstovė spaudai. ,,Visuomenei neturi kilti jokių abejonių dėl teisėjų etikos ir kvalifikacijos. Prezidentės iniciatyva parengtos ir artimiausiu metu Seimui bus teikiamos įstatymo pataisos, užtikrinsiančios teisėjų konkurenciją siekiant karjeros. Jos garantuos, kad į aukštesnes teisėjų pareigas bus paskirti profesionaliausi, o ne būtinai ilgiausiai dirbantys teisininkai“, – žurnalistams sakė prezidentės atstovė spaudai D. Ulbinaitė. .
G. Kryževičius: siekiame ne palengvinti teisėjų gyvenimą, o padėti žmonėms
Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Gintaras Kryževičius po susitikimo žurnalistams sakė, kad kai kurios bylos vis dar nepagrįstai vilkinamos. Anot jo, tokių bylų yra apie 2000. Jis teigė, jog jau yra numatyta, kad visuose teismuose pirmiausia dėmesys bus kreipiamas į tas bylas, kurios teismuose nagrinėjamos ilgiau negu vienerius metus.
,,Kitas svarbus dalykas – Apeliacinis ir Vilniaus apygardos teismai iš tiesų pernelyg apkrauti darbu, ir Apeliaciniame teisme bylos nagrinėjamos ilgą laiką“, – sakė G. Kryževičius. Tačiau jis pabrėžė, kad dėl organizacinių priemonių pastaruoju metu terminas sutrumpėjo beveik 6 mėnesiais. Pasak jo, po pusantrų metų ,,terminų problemos Apeliaciniame teisme neturėtų būti“.
G. Kryževičius pabrėžė, kad didelės naudos davė teisėjų specializacija, kuri nebuvo įmanoma mažuose teismuose. Jis tikino, kad reforma – tai ne priemonė palengvinti teisėjų gyvenimą, o siekis tapti patrauklesniems žmonėms. ,,Tai susiję su terminais. Žmonės turi patirti kuo mažiau išlaidų važinėdami į teismus, o teismai turėtų būti mobilesni – mes galime atvažiuoti į regionus nagrinėti bylų“, – aiškino G. Kryževičius. Jis pridūrė, kad reforma nesusijusi su teismų naikinimu ir ,,visose vietose, kur yra teismai, jie ir toliau funkcionuos“.
G.Kryževičiaus teigimu, Lietuva pagal teisėjų skaičių jau dabar yra ES valstybių dešimtuke, todėl teisėjų skaičiaus didinimas – ne pats efektyviausias būdas. Anot jo, reikia supaprastinti procesus bei sutvarkyti teismų sistemą taip, kad ,,tais pačiais žmogiškaisiais resursais būtų galima išnagrinėti daugiau bylų ir pasiekti geresnį rezultatą“.
AT pirmininko teigimu, panašios permainos – teismų stambinimas – vyksta ir kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Estijos, teismų sistemoje.
Teismų stambinimo rezultatai išryškės vėliau
,,Keturi mėnesiai – trumpas laiko tarpas, kad būtų galima įvertinti teismų stambinimo rezultatus, tačiau jau dabar turime specializacijas, ir su jokiu kitu Lietuvos teismu palyginti negalima“ , – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė. ,,Sujungus teismus bylos pasiskirsto, tai lemia trumpesnius terminus“, – pridūrė ji.
Nacionalinės teismų administracijos (NTA) atstovų teigimu, teismų procesą dar labiau paspartintų, jeigu būtų atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų, pavyzdžiui, bylų dėl santuokos nutraukimo, kai skyrybos vyksta vaikų neturinčių šalių bendru sutarimu.
Susitikime dalyvavo 11 teismų pirmininkai: Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo pirmininkai, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio apygardos teismų bei Vilniaus miesto apylinkės, Kauno apylinkės ir Šiaulių apylinkės teismų vadovai.
