Po išvargtos „Žalgirio“ pergalės prieš „Šiaulių“ ekipą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse ir antrojo iš eilės blankaus kauniečių pasirodymo šią savaitę „Žalgirio“ ekipos vyr. treneris Gintaras Krapikas džiaugėsi pergale bei gyrė savo auklėtinių patriotizmą.
- Kodėl taip sunkiai susiklostė rungtynės?
- Kai priešininkas turi problemų dėl žaidėjų traumų, tokia komanda pasidaro labai pavojinga. Jie turi gerų metikų ir tuo grindžia žaidimą. Mes, būdami aukšto lygio komanda, turime daugiau klasikinę sudėtį: aukštas vidurio puolėjas, sunkūs kraštai, kuriems nėra įprasta žaisti prieš mažesnius žaidėjus. Pirmoje pusėje varžovai tik ir žiūrėjo, kaip pataikyti iš toli. Tritaškius jie metė dvigubai geriau, nei dvitaškius.
Kita vertus, jų neslegia jokia psichologinė įtampa. Atvažiuoja išretėjusia sudėtimi žaisti svečiuose prieš lyderiaujančią komandą. Jei jie pralaimės, niekas nieko nepasakys. Matėsi, kad jie žaidžia lengvai.
Labai svarbu, kad Paulius Jankūnas jau sugeba apsiginti pasikeitęs prieš mažesnį žaidėją. Tadas Klimavičius taip pat bando tai padaryti. Artėjančios dvi Baltijos krepšinio lygos rungtynes prieš latvių komandas turėtų būti panašaus braižo, nes varžovų sudėtys panašios į „Šiaulių“ komandos.
Nors ir nelengva, bet džiugu, kad pasiekėme pergalę. Pergalė yra pergalė.
- Po rungtynių rūbinėje girdėjosi plojimai. Ką šventėte?
- Rungtynes laimėjome. Nepralošėme gi. Visada smagu, kai kažkokias pastabas žaidėjams galima išsakyti po laimėtų rungtynių. Tada ir man kalbėti smagiau, ir jiems klausyti. Be abejo, yra taisytinų dalykų, kuriuos mes apkalbėjome, o po to buvo plojimai, nes laimėjome.
- Ar nuotaikos komandoje iš tikrųjų tokios geros, kaip skelbiate spaudoje?
- Tos nuotaikos tikrai nėra dirbtinos. Jos tokios yra. Aš tikrai nenoriu pasakyti, kad mes vien juokaujame, taip tikrai nėra. Mes labai rimtai dirbame, bet nuotaika tikrai yra gera. Ji buvo sugadinta po rungtynių su ASK, kai iškrito trys krepšininkai. Tada treniruotės buvo nepilnavertės, nes jose dalyvavo tik septyni krepšininkai. Krepšininkų nuotaika tikrai yra darbinė ir aš eilinį sykį noriu jiems išsakyti komplimentus, už tai, kad jie yra.
- Kokia situacija dabar su žaidėjų traumomis?
- Dainius Šalenga jau sportavo pilna jėga ir šiandien tai parodė. Jonui buvo stipriai sutrenkta galva, todėl aš vis jį pakeisdavau, kad nebūtų per daug. Atrodo, kad visi buvo pasirengę žaisti, ir tai jau yra gerai.
- Nemanote, kad tas žaidėjų blaškymasis - važiuoti kitur ar likti klube - kenkia žaidimo kokybei? Tie krepšininkai, kurie turi pasiūlymus, jau kelios rungtynės iš eilės atrodo blankiai.
- Sunku pasakyti. Tai priklauso nuo žaidėjo individualumo. Vienas žino, kad yra pakvietimų, bet nusprendė likti klube, kitas gal dvejoja, dar kitus gal bando paveikti agentai, todėl atsiranda svyravimo. Neįlįsi gi į žaidėjo vidų. Aš net nebandau iš žaidėjų ištraukti teisybės. Tai yra jų gyvenimas ir aš negalių jų padaryti nelaimingais. Be abejo, aš labai norėčiau, kad visi liktų iki sezono pabaigos. Aš labai tikiu, kad klubo vadovai baigs derybas, atsiras pinigai ir žaidėjai gaus atlyginimus, kuriuos tikrai su kaupu uždirbo.
- Treneri, po, sutikite, beviltiškai pralaimėtų rungtynių Taline jūsų asistentas Darius Maskoliūnas duodamas interviu teigė: „Pralaimėjome, nu ir kas?“. Jums tikrai vienodai?
- Man atrodo, kad tai labai eskaluojamas pasakymas. Ar pralaimėtume tašku, ar dvidešimt septyniais, pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Mums tai nėra tas pats. Be jokių kalbų.
- Bet nuskambėjo kitaip...
- Jei mes dar tą pabrėžiame, tai skambės labai skambiai. To pabrėžinėti nereikia. Mes patys žinome, kad Taline neturėjome galimybių laimėti. Mane labiausiai nuvylė, kad mes neparodėme charakterio. Pralaimėti galima, bet svarbiausia, kaip pralaimi. Tai buvo pagrindinė tema, kurią mes gvildenome peržiūros metu.
Eimantas Skersis
