Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Šeštadienį 12.00. val. prie Seimo. Pakviesk kitus. DIEVAS IR TĖVYNĖ
Kirkilas tikisi pagerinti Lietuvos ivaizdi palikdamas Pociu vadovu,ir stiprinti parlamentine kontrole.
CCCP KPCC tikrojo nario Kirkilo organizmas aiškiai nukamuotas socialistinio realizmo: nejuodint socialistinės tikrovės. O dar tas auksuotojo amatas...
Labai įdomiai čia skamba Kirkilo mintis, kad VSD skandalas kenkia Lietuvos įvaizdžiui. O ar ne pats su savo socdemų šutve, Adamkum, Muntianu, įpainioję dar ir KT tą skandalą tempia iki begalybės. Šūdžius ir demagogas paskutinis. Kubilius irgi gerietis tolerantas - duoda dar jam dešimt dienų atsakyti į du klausimus, į kuriuos jau seniai atsakyta. Velniop reikia varyt tą kirkilą su visa jo Vyriausybe. Jei bus krizė, tegul ir būna - kitaip iš šios klampynės neišbrisim.
kažkas serga plaučių uždegimu,o Kirkilas rūpinasi sergančiojo fraku-tipo įvaizdis
Daugiausia Lietuvos įvaizdžiui kenkia visų "valstybininkų" veikla ir rezervistų saugojimas aukštuose postuose.
Ponas K.Stro, Pasiulymas puikus, bet suteikus pacui kita darba ir neivertinus jo "nuopelnu", reikalas nebus uzbaigtas. Atsiras kitu shustriaku, kurie pabandys triuka pakartoti. Valstybe- prievartos aparatas . Jei baudziami uz mazesnius nusizengimus zmones, tai pacuko nusizengima butina ivertinti visu grieztumu, kad kitiems nebekvepetu.
O Kirkilas galu gale "praregejo",nors jam seniai aiskinama, kad pacuko vadovaujama VSD dirba ne ta darba.
O Kirkilas galu gale "praregejo",nors jam seniai aiskinama, kad pacuko vadovaujama VSD dirba ne ta darba.
Amerika po dvidešimties ir netikri lietuviai
Antanas Baskas
Lietuva nuo 1964 iki 1994 metų Rytų ir Vidurio Europoje buvo tarp pirmaujančių dabar vadinamoje informacinių technologijų srityje.
Verslo žinios 2006 03 29 rašė, kad pagal pasirengimą informacinėms technologijoms Lietuva 2005 m. palyginus su 2004 m. smuko pozicija žemyn, Estija pakilo iš 25 į 23 vietą.
Pirmavo-JAV, 2-Singapūras, 3-Danija, 4-Islandija, 5-Suomija, 23-Estija, 44-Lietuva.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis pagal galimybes konkuruoti pasaulyje Lietuva smuktelėjo iš 34 vietos 2005 m. į 40 vietą 2006 m.
Atitinkamai Estija pakilo iš 26 į 25, Latvija iš 39 į 36 vietą.
Pirmauja Šveicarija, Suomija, Švedija, Danija.
PDF vertinimu Lietuvos konkurencingumą žlugdo prasta sveikatos apsauga, žemas pradinio mokslo lygis, valdžios išlaidavimas (regis, neįvertino korupcijos apimčių; technologinio atsilikimo; girtuokliavimo ir rūkymo nuostolių, mažinančių konkurencingumą).
Informacinių technologijų (IT) įtaką darbo našumui, o tuo pačiu konkurencingumui rodo ne tik Danijos, Suomijos, Estijos geri rodikliai IT ir konkurencingume.
Estija kilo pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuva krito pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuvos institucijų 2005 m. korupcijos žabojimas įvertintas 64 proc., Estijos - 79,8, Lietuvos Vyriausybės efektyvumas 76,1, Estijos – 82,8.
Lietuva pagal valstybinių institucijų teikiamų elektroninių paslaugų kiekį 2006 metais užimė 83 vietą iš 198 pasaulio valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva itin atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių - Latvija užima 56, o Estija - 25 vietą, rodo JAV Brown universiteto sudarytas elektroninės valdžios indeksas.
JAV mokslininkų sudarytame reitinge pirmąsias tris vietas užima atitinkamai Pietų Korėja, Taivanis ir Singapūras.
Sąraše JAV 2006 m. užimė 4-ą (2005 - 3), Rusija - 43 (109), Lenkija - 63 (92), o Baltarusija - 64 (115) vietą.
Lietuvoje buvo įkurta viena pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje Ryšių ir informatikos ministerija, bet Adamkus su konservatoriais ją prieš dešimtmetį panaikino ir tuo nubloškė Lietuvą į ES uodegą pagal informacinių technologijų naudojimą.
O tuo pačiu ir pagal konkurencingumą, nes šios technologijos iš esmės įgalina padidinti daugumos darbų našumą, veiklų veiksmingumą.
Viena iš priežaščių lėmusių Lietuvos ateities žlugdymą yra vykdyta liberali politika, nesudarius jos veiksmingumui reikiamų sąlygų.
Skleistas mitas, kad svarbiausia privatizavimas, kad geriausia valdo laisva rinka, nors ji efektyvi, kai rinkos dalyviai turi vienodą informaciją, kai nėra mokestinių iškraipymų ir neracionalių psichinių motyvų.
Deja, valdžiusios partijos siekė priešingo, kad informaciją turėtų tik savi, buvo skleidžiama dezinformacija, leidžianti prichvatizuoti, sukeliamos psichozės kelti nekilnojamo turto kainas.
Ar pas kaimynus yra tiek daug liberalių partijų: Zuoko liberalų centro, Paulausko liberalų socialistų, Auštrevičiaus liberalų sąjūdžio, Pakso liberalų demokratų? Pastarasis, regis, suprato, kad tik prie atitinkamos tvarkos tam tikrose srityse galima visuomeniškai veiksminga liberali politika ir pernai partijos pavdinime atsirado žodžiai Tvarka ir teisingumas.
Be tvarkos ir teisingumo liberalizmas tampa vagizmu. Tai prieš šimtą metų pastebėjo ir garsusis anglas Bertranas Raselas: vagis vargiai galės įtikinti žmones, kad daro jiems gera, nors valdantieji turtuoliai daro panašių mėginimų, ir dažnai sėkmingai. Lietuvoje tai sekmingai darė dauguma valdžiusių partijų, kaip turinčių pavadinime žodį liberalai, taip ir jais nepasivadinę konservatoriai, socialdemakratai, bet vykdę prichvatizavimą pavadintą liberalizavimu. Tokiu liberalizavimu, jo priedanga vadinama laisva rinka buvo ir yra apvagiami milijonai Lietuvos gyventojų, sąlygotas masinis skurdas, girtuokliavimas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais.
Lietuvoje liberalizavimas padarytas šventa karve. Kai kas ką pasiūlo neatitinkančio šioms pažiūroms, tuoj apšaukiamas nacionalistu, populistu.
Nepadeda nei tai, kad tas populizmas įgyvendintas šalyse, į kurias lygiuojamės.
Taip prieš gerą dešimtmetį Amerikoje netvarka kompiuterizavime duodanti milijardinius nuostolius buvo įvardyta kompiuterių chaosu.
Tvarkos įvedimui 1996 m. Kongresas priėmė atitinkamus įstatymus, o Klintonas išleido juos įgyvendinančius įsakymus. Klintono intelekto koeficientas (IQ) 182, Bushas - kvailiausias JAV prezidentas per pastarąjį šešiasdešimtmetį. Jo IQ tik 91.
Su minėtais teisės aktais nubėgau pas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką liberalą Babravičių, bet jam šie JAV dokumentai pasirodė varžantys verslininkų laisves. Kai po kelių metų šio komiteto pirmininku tapo socialdemokratas Kunčinas, jam taip pat netiko mineti neliberalūs dokumentai.
Tad iki šiol Lietuvoje siaučia kompiuterių chaosas, arba lietuviškai drumstas vanduo, leidžiantis vogti ir turtėti Lietuvos ateities sąskaita.
Ir tas pats ne tik kompiuterių srityje.
Verta paminėti, kad dalis to, kas numatyta minėtais JAV teisės aktais, Lietuvoje buvo įgyvendinta dvidešimčia metų anksčiau negu šie aktai įsigaliojo.
Amerika 1996 m. kompiuterių chaosą gydė, įsteigdama šios srities specialistų tarybą. Lietuva dvidešimčia metų anksčiau neleido kompiuterių chaosui atsirasti, įstaigdama Respublikinės automatizuotos valdymo sistemos vyriausiųjų konstruktorių tarybą.
Tai viena iš priežaščių, kodėl Lietuva tris dešimtmečius buvo pavyzdžiu šioje srityje kaimynams.
Deja, atėję į valdžia naujieji netikri lietuviai ėmė griauti dešimtmečiais kurtas institucijas. Lietuvos valstybės griovėjų, prisidengusių liberalizmu, negaliu vadinti lietuviais. Man netikri lietuviai Adamkus ir konservatorių vadai, panaikinę Ryšių ir informatikos ministeriją. Man netikri lietuviai konservatorių vadai, panaikinę Mokslų akademiją. Iki to Mokslų akademija valdė keliolika mokslo institutų. Kai jų valdymas buvo perduotas politikams, institutų darbuotojų skaičius sumažėjo esminiai.
Įvedus institutų finansavimą pagal publikacijų skaičių, sumažėjo ekspertų, galinčių vertinti, prognazuoti, mokslinių darbų skirtų Lietuvos ateičiai. Didžiausia vertybe padaryta publikacija, o ne institutuose vykdomų darbų įtaka Lietuvos dabarčiai ir ateičiai.
Vertinti pagal publikacijų skaičių gali bet koks partinis, vertinti pagal vykdomų darbų įtaką Lietuvos ateičiai, nepakanka vien partiškumo.
Netikrų lietuvių tarpe svarbiausia partiškumas. Tas pats savas tinka valdyti bet kurios srities ministeriją, ar kitą valstybinę įstaigą, nes pagrindinis jam kvalifikacinis reikalavimas - įdarbinti savus partiečius ir klausyti rėmėjų.
Dirbu pastate, kuriame yra Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Jis skirsto pinigus moksliniams tyrimams. Jo absoliučią daugumą sudaro kelios dešimtys panelių ir ponių.
Dalis iš jų ženklią darbo laiko dalį rūko, geria kavą, bet fondas vis plečiasi. Fondo vadui, aišku partiniam, regis, Vilniaus m. soceldemokratų tarybos nariui, atkreipiu dėmesį, kad įstatymai draudžia rūkyti darbo patalpose. Jis skėstelia rankomis - suprask - premjeras reklamuoja rūkymą, o jo darbuotojos ir toliau nusiženginėja įstatymams - nuodija ir nerūkančius.
Toks vadovas parenka ekspertus, vertinančius, kokius mokslinius darbus finansuoti ir vėl pagal publikacijas. Nepastebėjau, ar fonde yra bent viena darbuotoja-darbuotojas sugebantis vertinti ne pagal publikacijų skaičių, o pagal jų reikšmingumą Lietuvai.
Lietuvos politiką lemia ne jos ateities poreikiai, o partijų rėmėjų interesai.
To pavyzdys - Kirkilo š. m. vasario dvidešimtosios potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios paskirtis - pasiūlyti kaip geriau įgyvendinti valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, pagerinti tarpinstitucinį koordinavimą. Minėtas Lietuvos atsilikimas rodo, kad gerinti yra ką. Bet darbo grupės daugumą sudaro socialdemokratų, konservatorių ir kitų partijų rėmėjai. Jų iki šiol siūlyti gerinimai sąlygojo Lietuvos atsilikimą. Darbo grupėje neradau nei vieno mokslininko, dirbančio šioje srityje, ar veiksmingų informacinių sistemų konstruktoriaus.
O pirmaujančiose valstybėse pyrago (iš ES ir valstybės biudžeto pinigų) dalybas lemia ne politikai, ne jų rėmėjai, o atitinkamos srities strategai – konstruktoriai – projektuotojai, įrodę savo darbais, kad jie yra srities žinovai.
Šių šalių įstatymai numato, kad į atitinkamas valstybines pareigas gali būti paskirti tik sugebantys jas geriausiai vykdyti. Tą sąlygoja ir įstatymais įtvirtinta valstybės pareigūnų asmeninė atsakomybė.
Lietuvoje nėra institucijos su asmenine atsakomybe informacinės visuomenės plėtros srityje. Jos reguliavimo struktūra viena iš galimai prasčiausių – padalinta tarp keturių ministerijų, Seimo ir Vyriausybės komitetų, komisijos, Prezidento tarybos, forumo ir kitų – viso vienuolika institucijų. Kad vaikas būtų be galvos, sako pakanka devynių auklių.
Kaip valdyti valstybės ateitį, dviratis išrastas prieš dešimtmečius, bet netikriems lietuviams tai nepakeliui.
Politika ne tik informacinių technologijų, bet ir bendrai inovacijų srityje prasilenkia su sveiku protu ne todėl, kad Lietuvoje politikų intelektas mažesnis nei Busho.
Lemia rėmėjų interesai, lemia politikų savanaudiškumas.
Todėl skurdas ne tik nemažėja, bet didėja. Plinta nuodijimasis tabaku, alkoholiu ir kitais narkotikais.
Bet daugumos mylimas Kirkilas yra pavyzdys rūkyti ir jo žodžiais gerti saikingai.
Nesvarbu, kad saikingai geriant, dauguma tampa alkoholikais.
Nesvarbu, kad nuo saikingo iki alkoholizmo nuodijimasis neša Lietuvai milijardinius nuostolius dabar ir užsako dar didesnius ateičiai.
Dabar ES dėl alkoholio vartojimo patiria 125 mlrd. eurų materialių nuostolių (išlaidos sveikatos apsaugai, nusikaltimais padaryti nuostoliai, prarastas darbingumas, eismo nelaimių žala ir kita) ir 270 mlrd. dėl alkoholio vartojimo prarastų gyvenimo metų, patirtų kančių. O alkoholio industrijos vertė nepalyginamai mažesnė - 45 mlrd. eurų.
Lietuva pagal alkoholio, tabako reklamos valdomus nuostolius pirmauja Europoje.
Taigi, yra sričių, kuriose valdžiusių partijų politika atvedė Lietuvą ir į pirmaujančių gretas.
Prisiminkim dar pirmavimą pagal savižudybes, išvarytų mažais atlyginimais į vakarus skaičių. Pagal rūkymo žalą taip pat neatsiliekam.
Ačiū partijai ir vyriausybei už pirmavimą pagal tris žalingiausius sveikatos rizikos veiksnius: aukšto kraujospūdžio, tabako ir alkoholio.
Valdanti partija viena – visos valdančios yra valdomos Pociaus turimos kompromituojamos medžiagos, nors ir pasivadinusios įvairiais liberalais (Zuoko, Paulausko, Auštrevičiaus), LSDP (Brazausko, Kirkilo), Darbo (Uspaskicho, Boso),Valstiečių liaudininkų (Pruskienės). Visos balsavo taip, kad Pocius liktų. Eilinį kartą vaidinama skirtybių vienybė per KGB rezervą.
Tėvynės sąjungai (Landsbergio, Kubiliaus, Juknevičienės), kaip vienai iš ilgiausiai valdžiusiai partijai, tenka vieni didžiausių laurų už pirmavimą pagal pirmus tris sveikatos rizikos veiksnius: kraujospūdį, tabaką, alkoholį.
Visos valdžiusios partijos nuolaidžiavo tabako ir alkoholio reklamai.
Visos valdžiusios partijos vykdė politiką, sukėlusią daugeliui stresus iki vaikų palikimo ir išvykimo užsidirbti svetur jų išlaikymui.
Viena politika, viena partija, viena tiesa televizijose, internete, skaitlingiausioje spaudoje: stresai sveika, rūkyti madinga, gerkite silpnus ir kokybiškus nuodus.
Atsiprašau, Kirkilas rūkydamas pypkę pasakė: kokybiškus alkoholinius gėrimus.
Deja, alkoholiku tampama kaip nuo nekokybiškų taip ir nuo kokybiškiausių, silpniausių saikingiausio alkoholinių gėrimų vartojimo.
Politikai netikri lietuviai nuo leidimo reklamuoti prie tiesioginio reklamavimo pereina, kai iškyla grėsmė jų rėmėjams pelnytis iš visuomenei nuostolingo gyvenimo būdo.
Antanas Baskas
Lietuva nuo 1964 iki 1994 metų Rytų ir Vidurio Europoje buvo tarp pirmaujančių dabar vadinamoje informacinių technologijų srityje.
Verslo žinios 2006 03 29 rašė, kad pagal pasirengimą informacinėms technologijoms Lietuva 2005 m. palyginus su 2004 m. smuko pozicija žemyn, Estija pakilo iš 25 į 23 vietą.
Pirmavo-JAV, 2-Singapūras, 3-Danija, 4-Islandija, 5-Suomija, 23-Estija, 44-Lietuva.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis pagal galimybes konkuruoti pasaulyje Lietuva smuktelėjo iš 34 vietos 2005 m. į 40 vietą 2006 m.
Atitinkamai Estija pakilo iš 26 į 25, Latvija iš 39 į 36 vietą.
Pirmauja Šveicarija, Suomija, Švedija, Danija.
PDF vertinimu Lietuvos konkurencingumą žlugdo prasta sveikatos apsauga, žemas pradinio mokslo lygis, valdžios išlaidavimas (regis, neįvertino korupcijos apimčių; technologinio atsilikimo; girtuokliavimo ir rūkymo nuostolių, mažinančių konkurencingumą).
Informacinių technologijų (IT) įtaką darbo našumui, o tuo pačiu konkurencingumui rodo ne tik Danijos, Suomijos, Estijos geri rodikliai IT ir konkurencingume.
Estija kilo pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuva krito pagal IT ir konkurencingumą.
Lietuvos institucijų 2005 m. korupcijos žabojimas įvertintas 64 proc., Estijos - 79,8, Lietuvos Vyriausybės efektyvumas 76,1, Estijos – 82,8.
Lietuva pagal valstybinių institucijų teikiamų elektroninių paslaugų kiekį 2006 metais užimė 83 vietą iš 198 pasaulio valstybių. Pagal šį rodiklį Lietuva itin atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių - Latvija užima 56, o Estija - 25 vietą, rodo JAV Brown universiteto sudarytas elektroninės valdžios indeksas.
JAV mokslininkų sudarytame reitinge pirmąsias tris vietas užima atitinkamai Pietų Korėja, Taivanis ir Singapūras.
Sąraše JAV 2006 m. užimė 4-ą (2005 - 3), Rusija - 43 (109), Lenkija - 63 (92), o Baltarusija - 64 (115) vietą.
Lietuvoje buvo įkurta viena pirmųjų Rytų ir Vidurio Europoje Ryšių ir informatikos ministerija, bet Adamkus su konservatoriais ją prieš dešimtmetį panaikino ir tuo nubloškė Lietuvą į ES uodegą pagal informacinių technologijų naudojimą.
O tuo pačiu ir pagal konkurencingumą, nes šios technologijos iš esmės įgalina padidinti daugumos darbų našumą, veiklų veiksmingumą.
Viena iš priežaščių lėmusių Lietuvos ateities žlugdymą yra vykdyta liberali politika, nesudarius jos veiksmingumui reikiamų sąlygų.
Skleistas mitas, kad svarbiausia privatizavimas, kad geriausia valdo laisva rinka, nors ji efektyvi, kai rinkos dalyviai turi vienodą informaciją, kai nėra mokestinių iškraipymų ir neracionalių psichinių motyvų.
Deja, valdžiusios partijos siekė priešingo, kad informaciją turėtų tik savi, buvo skleidžiama dezinformacija, leidžianti prichvatizuoti, sukeliamos psichozės kelti nekilnojamo turto kainas.
Ar pas kaimynus yra tiek daug liberalių partijų: Zuoko liberalų centro, Paulausko liberalų socialistų, Auštrevičiaus liberalų sąjūdžio, Pakso liberalų demokratų? Pastarasis, regis, suprato, kad tik prie atitinkamos tvarkos tam tikrose srityse galima visuomeniškai veiksminga liberali politika ir pernai partijos pavdinime atsirado žodžiai Tvarka ir teisingumas.
Be tvarkos ir teisingumo liberalizmas tampa vagizmu. Tai prieš šimtą metų pastebėjo ir garsusis anglas Bertranas Raselas: vagis vargiai galės įtikinti žmones, kad daro jiems gera, nors valdantieji turtuoliai daro panašių mėginimų, ir dažnai sėkmingai. Lietuvoje tai sekmingai darė dauguma valdžiusių partijų, kaip turinčių pavadinime žodį liberalai, taip ir jais nepasivadinę konservatoriai, socialdemakratai, bet vykdę prichvatizavimą pavadintą liberalizavimu. Tokiu liberalizavimu, jo priedanga vadinama laisva rinka buvo ir yra apvagiami milijonai Lietuvos gyventojų, sąlygotas masinis skurdas, girtuokliavimas, nuodijimasis tabaku ir kitais narkotikais.
Lietuvoje liberalizavimas padarytas šventa karve. Kai kas ką pasiūlo neatitinkančio šioms pažiūroms, tuoj apšaukiamas nacionalistu, populistu.
Nepadeda nei tai, kad tas populizmas įgyvendintas šalyse, į kurias lygiuojamės.
Taip prieš gerą dešimtmetį Amerikoje netvarka kompiuterizavime duodanti milijardinius nuostolius buvo įvardyta kompiuterių chaosu.
Tvarkos įvedimui 1996 m. Kongresas priėmė atitinkamus įstatymus, o Klintonas išleido juos įgyvendinančius įsakymus. Klintono intelekto koeficientas (IQ) 182, Bushas - kvailiausias JAV prezidentas per pastarąjį šešiasdešimtmetį. Jo IQ tik 91.
Su minėtais teisės aktais nubėgau pas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininką liberalą Babravičių, bet jam šie JAV dokumentai pasirodė varžantys verslininkų laisves. Kai po kelių metų šio komiteto pirmininku tapo socialdemokratas Kunčinas, jam taip pat netiko mineti neliberalūs dokumentai.
Tad iki šiol Lietuvoje siaučia kompiuterių chaosas, arba lietuviškai drumstas vanduo, leidžiantis vogti ir turtėti Lietuvos ateities sąskaita.
Ir tas pats ne tik kompiuterių srityje.
Verta paminėti, kad dalis to, kas numatyta minėtais JAV teisės aktais, Lietuvoje buvo įgyvendinta dvidešimčia metų anksčiau negu šie aktai įsigaliojo.
Amerika 1996 m. kompiuterių chaosą gydė, įsteigdama šios srities specialistų tarybą. Lietuva dvidešimčia metų anksčiau neleido kompiuterių chaosui atsirasti, įstaigdama Respublikinės automatizuotos valdymo sistemos vyriausiųjų konstruktorių tarybą.
Tai viena iš priežaščių, kodėl Lietuva tris dešimtmečius buvo pavyzdžiu šioje srityje kaimynams.
Deja, atėję į valdžia naujieji netikri lietuviai ėmė griauti dešimtmečiais kurtas institucijas. Lietuvos valstybės griovėjų, prisidengusių liberalizmu, negaliu vadinti lietuviais. Man netikri lietuviai Adamkus ir konservatorių vadai, panaikinę Ryšių ir informatikos ministeriją. Man netikri lietuviai konservatorių vadai, panaikinę Mokslų akademiją. Iki to Mokslų akademija valdė keliolika mokslo institutų. Kai jų valdymas buvo perduotas politikams, institutų darbuotojų skaičius sumažėjo esminiai.
Įvedus institutų finansavimą pagal publikacijų skaičių, sumažėjo ekspertų, galinčių vertinti, prognazuoti, mokslinių darbų skirtų Lietuvos ateičiai. Didžiausia vertybe padaryta publikacija, o ne institutuose vykdomų darbų įtaka Lietuvos dabarčiai ir ateičiai.
Vertinti pagal publikacijų skaičių gali bet koks partinis, vertinti pagal vykdomų darbų įtaką Lietuvos ateičiai, nepakanka vien partiškumo.
Netikrų lietuvių tarpe svarbiausia partiškumas. Tas pats savas tinka valdyti bet kurios srities ministeriją, ar kitą valstybinę įstaigą, nes pagrindinis jam kvalifikacinis reikalavimas - įdarbinti savus partiečius ir klausyti rėmėjų.
Dirbu pastate, kuriame yra Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Jis skirsto pinigus moksliniams tyrimams. Jo absoliučią daugumą sudaro kelios dešimtys panelių ir ponių.
Dalis iš jų ženklią darbo laiko dalį rūko, geria kavą, bet fondas vis plečiasi. Fondo vadui, aišku partiniam, regis, Vilniaus m. soceldemokratų tarybos nariui, atkreipiu dėmesį, kad įstatymai draudžia rūkyti darbo patalpose. Jis skėstelia rankomis - suprask - premjeras reklamuoja rūkymą, o jo darbuotojos ir toliau nusiženginėja įstatymams - nuodija ir nerūkančius.
Toks vadovas parenka ekspertus, vertinančius, kokius mokslinius darbus finansuoti ir vėl pagal publikacijas. Nepastebėjau, ar fonde yra bent viena darbuotoja-darbuotojas sugebantis vertinti ne pagal publikacijų skaičių, o pagal jų reikšmingumą Lietuvai.
Lietuvos politiką lemia ne jos ateities poreikiai, o partijų rėmėjų interesai.
To pavyzdys - Kirkilo š. m. vasario dvidešimtosios potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios paskirtis - pasiūlyti kaip geriau įgyvendinti valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką, pagerinti tarpinstitucinį koordinavimą. Minėtas Lietuvos atsilikimas rodo, kad gerinti yra ką. Bet darbo grupės daugumą sudaro socialdemokratų, konservatorių ir kitų partijų rėmėjai. Jų iki šiol siūlyti gerinimai sąlygojo Lietuvos atsilikimą. Darbo grupėje neradau nei vieno mokslininko, dirbančio šioje srityje, ar veiksmingų informacinių sistemų konstruktoriaus.
O pirmaujančiose valstybėse pyrago (iš ES ir valstybės biudžeto pinigų) dalybas lemia ne politikai, ne jų rėmėjai, o atitinkamos srities strategai – konstruktoriai – projektuotojai, įrodę savo darbais, kad jie yra srities žinovai.
Šių šalių įstatymai numato, kad į atitinkamas valstybines pareigas gali būti paskirti tik sugebantys jas geriausiai vykdyti. Tą sąlygoja ir įstatymais įtvirtinta valstybės pareigūnų asmeninė atsakomybė.
Lietuvoje nėra institucijos su asmenine atsakomybe informacinės visuomenės plėtros srityje. Jos reguliavimo struktūra viena iš galimai prasčiausių – padalinta tarp keturių ministerijų, Seimo ir Vyriausybės komitetų, komisijos, Prezidento tarybos, forumo ir kitų – viso vienuolika institucijų. Kad vaikas būtų be galvos, sako pakanka devynių auklių.
Kaip valdyti valstybės ateitį, dviratis išrastas prieš dešimtmečius, bet netikriems lietuviams tai nepakeliui.
Politika ne tik informacinių technologijų, bet ir bendrai inovacijų srityje prasilenkia su sveiku protu ne todėl, kad Lietuvoje politikų intelektas mažesnis nei Busho.
Lemia rėmėjų interesai, lemia politikų savanaudiškumas.
Todėl skurdas ne tik nemažėja, bet didėja. Plinta nuodijimasis tabaku, alkoholiu ir kitais narkotikais.
Bet daugumos mylimas Kirkilas yra pavyzdys rūkyti ir jo žodžiais gerti saikingai.
Nesvarbu, kad saikingai geriant, dauguma tampa alkoholikais.
Nesvarbu, kad nuo saikingo iki alkoholizmo nuodijimasis neša Lietuvai milijardinius nuostolius dabar ir užsako dar didesnius ateičiai.
Dabar ES dėl alkoholio vartojimo patiria 125 mlrd. eurų materialių nuostolių (išlaidos sveikatos apsaugai, nusikaltimais padaryti nuostoliai, prarastas darbingumas, eismo nelaimių žala ir kita) ir 270 mlrd. dėl alkoholio vartojimo prarastų gyvenimo metų, patirtų kančių. O alkoholio industrijos vertė nepalyginamai mažesnė - 45 mlrd. eurų.
Lietuva pagal alkoholio, tabako reklamos valdomus nuostolius pirmauja Europoje.
Taigi, yra sričių, kuriose valdžiusių partijų politika atvedė Lietuvą ir į pirmaujančių gretas.
Prisiminkim dar pirmavimą pagal savižudybes, išvarytų mažais atlyginimais į vakarus skaičių. Pagal rūkymo žalą taip pat neatsiliekam.
Ačiū partijai ir vyriausybei už pirmavimą pagal tris žalingiausius sveikatos rizikos veiksnius: aukšto kraujospūdžio, tabako ir alkoholio.
Valdanti partija viena – visos valdančios yra valdomos Pociaus turimos kompromituojamos medžiagos, nors ir pasivadinusios įvairiais liberalais (Zuoko, Paulausko, Auštrevičiaus), LSDP (Brazausko, Kirkilo), Darbo (Uspaskicho, Boso),Valstiečių liaudininkų (Pruskienės). Visos balsavo taip, kad Pocius liktų. Eilinį kartą vaidinama skirtybių vienybė per KGB rezervą.
Tėvynės sąjungai (Landsbergio, Kubiliaus, Juknevičienės), kaip vienai iš ilgiausiai valdžiusiai partijai, tenka vieni didžiausių laurų už pirmavimą pagal pirmus tris sveikatos rizikos veiksnius: kraujospūdį, tabaką, alkoholį.
Visos valdžiusios partijos nuolaidžiavo tabako ir alkoholio reklamai.
Visos valdžiusios partijos vykdė politiką, sukėlusią daugeliui stresus iki vaikų palikimo ir išvykimo užsidirbti svetur jų išlaikymui.
Viena politika, viena partija, viena tiesa televizijose, internete, skaitlingiausioje spaudoje: stresai sveika, rūkyti madinga, gerkite silpnus ir kokybiškus nuodus.
Atsiprašau, Kirkilas rūkydamas pypkę pasakė: kokybiškus alkoholinius gėrimus.
Deja, alkoholiku tampama kaip nuo nekokybiškų taip ir nuo kokybiškiausių, silpniausių saikingiausio alkoholinių gėrimų vartojimo.
Politikai netikri lietuviai nuo leidimo reklamuoti prie tiesioginio reklamavimo pereina, kai iškyla grėsmė jų rėmėjams pelnytis iš visuomenei nuostolingo gyvenimo būdo.
Svarstykim vienaip ar kitaip, ginkim ar teisinkim A.Pocių, bet turbūt visi sutiks, kad jis jau neturi pasitikėjimo tarp daugumos tautiečių ir tarp VSD darbuotojų. Be abejo - ir tarp užsienio (vakarų) saugumo agentūrų. Todėl išvada tik viena: toliau jis dirbti šios svarbios įstaigos vadovu negali, reikia jam iš ten išeiti. Na ir JE Valdas Adamkus šį kartą pasielgė neryžtingai ir tai pakenks jo autoritetui. Susitarkism: nekirskim A.Pociui galvos, palikim jį gybą ir tegul jis dirba kitoj vietoj. Laikas skirti kitą VSD vadovą Gebiamas Prezidente!
Kirkilas niekda ir nebuvo studentas. Jis neturi auksto issilavinimo.
REKLAMA
REKLAMA
G.Kirkilas: VSD skandalas kenkia šalies įvaizdžiui