„Lietuvos ir Lenkijos santykių bloginimas ne tik tarnauja Rusijai, bet ir tiesiogiai kenkia Lietuvos piliečiams. Tvirtinantys kad tie, kurie pasisako už asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis, yra lenkų agentai, tiesiog nesuvokia, kad iš tiesų didesnės problemos iškyla net ne Lietuvos piliečiams lenkams, bet Lietuvos pilietėms, ištekėjusioms už užsieniečių,“ – šiandien Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame pristatytos Seimo delegacijų tarpparlamentinėse asamblėjose ataskaitos, pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, kuris taip pat yra Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas.
Anot parlamentaro, „tai yra labai pragmatinis, ne lietuvių kalbos, o žmogaus teisių klausimas. Europos žmogaus teisių institucijos apskritai rekomenduoja leisti individui pasirinkti, kaip jo (s) asmenvardžiai būtų rašomi dokumentuose, ir yra nesuprantama, kad Lietuvoje asmuo savotiškai neturi teisės į savo tapatybę. Neseniai teko apie tai kalbėtis su dešimčia Lietuvos konsulatų užsienyje – Lietuvos pilietės jau nenori imti Lietuvos Respublikos piliečio paso, kad užsienyje nebūtų apkaltintos dokumentų klastojimu.“
„Tačiau Lietuva, neleisdama rašyti vardų ir pavardžių visais lotyniškais rašmenimis, nevykdo dvišalės Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų. Nors tiesiogiai tokios nuostatos šioje istorinėje sutartyje nėra, tačiau Lenkija jau leido Lenkijos lietuviams rašyti savo pavardes lietuviškais rašmenimis“, – teigia G. Kirkilas
Seimo Pirmininko pavaduotojas tikisi, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas bus pateiktas Seime šią savaitę ir galiausiai įstatymas bus priimtas. „Šio įstatymo nepriėmimas temdo dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, nors šiemet proga, minint dvišalės sutarties dvidešimtmetį, yra unikali. Tačiau būtent Lietuvos delsimas yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl iki šiol neatnaujinamas Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos darbas“, – tvirtina G. Kirkilas.
Pagal minėto įstatymo projektą, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
