Premjeras Gediminas Kirkilas mano, kad Latvijos vyriausybės ir parlamento pozicijos pasikeitimas jūros sienos sutarties, kurios oficialioji Ryga nėra ratifikavusi, atžvilgiu yra ženklas Lietuvai, kad sutartis gali būti ratifikuota.
Tačiau G.Kirkilas, kuris, kaip tikimasi, šią savaitę susitikęs su latvių kolega Ivaru Guodmaniu aptars sutarties ratifikavimo klausimą, pažymėjo, kad tai yra ne Latvijos vyriausybės, o parlamento kompetencija.
"Dabartinis Latvijos vyriausybės, atrodo, ir Seimo pozicijos pasikeitimas yra mums palankus. Tai yra geras ženklas, kad galbūt Latvija ratifikuos šią sutartį ir tuomet mes, aišku, galėsime sutarti su Latvija daryti ir bendrą darbo grupę. Aš tikiuosi, kad ministras pirmininkas I.Guodmanis pasakys apie tai, bet, kaip žinote, ratifikuoti turi Latvijos Seimas", - antradienį Lietuvos radijui kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.
1999 metais pasirašytą sutartį dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos iki šiol yra ratifikavusi tik Lietuva, Latvijos parlamente šis procesas įstrigo. Tarp Latvijos valdininkų ir politikų vyravo nuomonė, kad prieš ratifikuojant sutartį reikėtų sudaryti dar vieną - sutartį dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos juros ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe.
Šias sutartimi latviai buvo ypatingai suinteresuoti, nes, preliminarių žvalgymų duomenimis, turi perspektyvų naftos telkinį savo kontinentiniame šelfe. Lietuviai taip pat nelinkę atsisakyti galimybės ateityje gauti naudos iš šio telkinio eksploatacijos.
Tačiau praėjusią savaitę Latvijos ambasadorius Vilniuje Hardis Baumanis pareiškė, kad jūros sienos sutarties ratifikavimo klausimas Rygoje yra sprendžiamas, bei patikino, kad latviai nesieja šios sutarties su Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimu ekonomikos srityje.
Anot ambasadoriaus H.Baumanio, sutarties ratifikavimo procesą Latvijos parlamente būtina atlikti iš naujo.
"Sienos sutarčiai parlamente tuo metu buvo pritarta tik po pateikimo, o ratifikuota ji nebuvo, todėl dabar būtina iš naujo pereiti visas procedūras. Jas būtina pradėti nuo pateikimo Vyriausybei, po to seks sutarties peržiūrėjimas Vyriausybėje bei parlamento užsienio reikalų komisijoje. Vėliau sutartį vėl turės ratifikuoti parlamentas",- sakė H.Baumanis negalėjęs tiksliai pasakyti, kada tai bus padaryta.
Lietuvos atstovų teigimu, jie nėra kategoriškai nusiteikę prieš latvių siūlymus pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo sutartį, tačiau pažymi, kad tartis dėl ekonominės veiklos reikia tuomet, kai bus ratifikuota sienos sutartis, ir tarptautinės konvencijos nebetrukdys atnaujinti informacijos rinkimo apie toje teritorijoje esančius naudinguosius išteklius.
Lietuvos ir Latvijos derybos dėl jūros sienos buvo ilgos ir sunkios, neapsieita ir be kuriozų. 1995 metų gegužę Maišiagaloje vykusiame neformaliame tuometinio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko susitikime su Latvijos kolega Gunčiu Ulmaniu buvo suderėti preliminarūs susitarimai, kurie Lietuvai nebuvo naudingi. Lietuva vėliau atsiribojo nuo vadinamojo "Maišiagalos memorandumo".
Aistras dėl jūros sienos labiausiai kursto minėtas naftos telkinys ir teisės į jo eksploatavimą. Latvija, siekdama į naftos paieškas Baltijos jūroje pritraukti tarptautinius investuotojus, su JAV kompanija AMOCO buvo pradėjusi derybas, tačiau Lietuvai kategoriškai nesutinkant, Latvijos vyriausybės bendras su amerikiečiais projektas.
