Trims opozicinėms partijoms parengus alternatyvią Vyriausybės programą, išsigandęs Premjeras A.Kubilius suskubo apkaltinti opoziciją destrukcija ir net “politinio chaoso kėlimu”. Tokį demokratiškos šalies Premjero vertinimą reikėtų laikyti geriausiu atveju nesusipratimu, jei ne nusišnekėjimu, jau tik todėl, kad tai labai primena opozicijos veiklos vertinimus mūsų kaimyninėje Baltarusijoje...
Opozicija šiuo atveju, priminsiu, atliko tik tai, kas jai priklauso pagal Seimo, kurio vienas autorių, beje, yra tas pats A.Kubilius, statutą. Jame net yra numatyta procedūra, kaip opozicinės darbotvarkės metu alternatyvioji Vyriausybės programa yra pristatoma. O ir vienas ištikimiausių koalicijos partnerių, liberalsąjūdiečių lyderis E.Masiulis, šį faktą įvertino visiškai priešingai: ”kad opozicija kuria alternatyvią programą, tikrai yra labai gerai ir rodo jos konstruktyvumą ir brandą”. Tiesa jis pridūrė, jog mano, kad šiandien opozicija nepajėgi suformuoti alternatyvią koaliciją.
Ar Seimo opozicija yra pajėgi ar ne suburti valdančiąją daugumą yra kitas klausimas. Tai mes greitai pamatysime, tačiau pats šis faktas, jog opozicija paruošė alternatyviąją Vyriausybės programą, suponuoja visiškai kitokią situaciją šalies parlamente. Pirmiausia opozicija realiai susivienija, nes turi bendrą savo programą. Ji bus vieša ir visi pamatys, jog Lietuva turi alternatyvas, jos įmanomos, o ne tik A.Kubiliaus deklaruojama “bealternatyvi” jo Vyriausybės politika.
Antra, ko, matyt, ypač bijo A.Kubilius, jog ši opozicijos alternatyvinė programa gali tapti patraukli ir kitoms frakcijoms, tarp jų ir dabar esančiomis valdančiojoje koalicijoje. Tai labai svarbu, nes lig šiol A.Kubilius likdavo kurčias bet kokiems, o net ir savo ministrų ar koalicijos partnerių pasiūlymams.
Ir pagaliau trečia. Absoliuti dauguma šalies gyventojų nori permainų dabartinei politikai– tai liudija įvairūs tyrimai. Absoliuti dauguma ekspertų, net ir tų, kas dar neseniai tik gyrė A.Kubiliaus Vyriausybę, jau supranta, kad ši Vyriausybė neturi jokių naujų idėjų, be to silpna administracinių gebėjimų požiūriu, nes daugeliu atvejų pakeitė specialistus į ištikimus, bet menkai kompetetingus, politinio pasitikėjimo partiečius. Ji akivaizdžiai nevykdo pažadų (pavyzdžiui, taupymo ar “saulėlydžio”), imituoja reformas ir toliau vykdo švaistūnišką politiką. Alternatyvi trijų partijų – socialdemokratų, darbiečių ir tvarkiečių – programa ir susivienijimas bendrai veiklai teikia vilties, kad reikalus galima pakreipti ir kitokia linkme, pajudinti dogmatinės stagnacijos pelkėje įstrigusį valdžios vežimą.
Vis tik keista, jog pats A.Kubilius, būdamas septynerius metus opozicijoje, yra paskelbęs ne vieną alternatyvią programą ar strategiją (tarp jų ir “Rusijos sulaikymo”), dabar kažkodėl tuo piktinasi... Anot jo opozicija privalo ne tik pritarti dabartinės valdžios veiksmams, bet ir dar prisiimti politinę atsakomybę. Jis teigia, jog “stabilumo išsaugojimas ir gebėjimas labiau derinti politines pozicijas Seime yra ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos atsakomybė”. Skamba gražiai, bet leiskite paklausti, ar turime nors vieną bent menką pavyzdį, kuomet A.Kubilius įsiklausė į opozicijos pasiūlymus ar juolab derino su ja savo sprendimus? Priešingai, o ypač tuomet kai dar nebuvo iššvaistęs didžiulės daugumos, jis stūmė visus, dažnai, kaip greitai paaiškėjo, nelabai apgalvotus sprendimus “buldozeriu”, pakeliui nuolat kaltindamas opoziciją bei visus jo Vyriausybės kritikus “nekonstruktyvumu ir destrukcija”.
Beje, ar tik ne todėl ta “buldozerinė” dauguma per mažiau nei metus ir ištirpo? Man regis, būtent nesugebėjimas derinti politines pozicijas daugpartiniame parlamente, o ir valdančiojoje koalicijoje, ir yra pagrindinė to priežastis. Panašiai aptirpo, priminsiu, konservatorių “buldozeris” ir 1996 – 2000-jų metų Seime. Tuomet net pačią konservatorių frakciją ir partiją paliko vienas iš jos lyderių R.Paksas, po to pradėjo trauktis ir Centro sąjunga bei krikščionys demokratai. Šiuo metu procesai vyksta dar greičiau, tačiau ir vėl dėl tų pačių priežasčių.
P.S. Jau baigiant šį rašinį, pasiekė žinia, kad A.Kubilius, matyt viešųjų ryšių specialistų patartas, šiek tiek atgavęs žadą, nors ne visai, sušvelnino savo nuomonę dėl opozicinės alternatyvios Vyriausybės programos: “tikrai sveikinu faktą, kad opozicija deda daugiau pastangų ne destruktyvumui, o programiniam veikimui”. Ką gi pavasaris vis tiek, atrodo, ateina, ne tik seniai besmegeniai, bet ir “buldozeriai” tirpsta...
Gediminas Kirkilas, Socialdemokratų partijos vicepirmininkas
