Teisėja I. Stanislovaitienė prieš tai nagrinėjo kitas dvi G. Kėvišo civilines bylas, kuriose jis bylinėjosi su ministerija dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Abiejose bylose teisėja netenkino nė vieno G. Kėvišo reikalavimo ir ieškinius atmetė.
Trečioje byloje, kurią I. Stanislovaitienė ketino nagrinėti spalio 26 dieną, G. Kėvišui atstovaujantis advokatas Gintautas Bartkus pareiškė, kad teisėja negali nagrinėti šios bylos, panašią bylą su panašiais argumentais ji jau yra nagrinėjusi ir pasisakė šiais klausimais.
Išnagrinėjus pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė konstatavo, kad I. Stanislovaitienė yra priėmusi sprendimus kitose civilinėse bylose, kuriose pasisakė dėl darbo sutarties įsigaliojimo momento, teisėtų lūkesčio apsaugos principo, ieškovo ryšių su viešąja įstaiga „Vilniaus festivaliai“. Dėl šių klausimų prašoma pasisakyti ir trečioje jos nagrinėjamojoje byloje.
„Įvertinus visa tai, kas pasakyta, tikslinga pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias kelti abejonių teisėjos nešališkumu, (...) prašymas tenkintinas ir byla perduotina nagrinėti kitam teisėjui“, – rašoma teismo vadovės nutartyje.
Sprendimas grindžiamas Civilinio proceso kodekso nuostata, kad vienas pagrindų teisėjui nušalinti – jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.
G. Kėvišo byla perduota nagrinėti kitai šio teismo teisėjai, nagrinėjančiai darbo bylas, Natalijai Daškovienei.
Rugsėjo 19 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. Stanislovaitienė paskelbė, kad sutinka su Kultūros ministerijos išvada, kad G. Kėvišas pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo teatro autoritetą.
Teisėja atkreipė dėmesį, kad G. Kėvišas padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kritiškai savo poelgių nevertino.
Teismo manymu, nustatytos visos būtinos drausminės atsakomybės sąlygos. Kultūros ministerija įrodė G. Kėvišo padarytus konkrečius darbo drausmės pažeidimus, o skirdama nuobaudą laikėsi jos skyrimo tvarkos, paskirta nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimų sunkumą, drausminės atsakomybės tikslus ir yra adekvati ieškovo padarytiems darbo drausmės pažeidimams.
Vilniaus miesto apylinkės teisėja I. Stanislovaitienė spalio 2 dieną atmetė dar vieną G. Kėvišo ieškinį dėl atleidimo.
62-ejų G. Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.
Priimdama šį sprendimą, komisija įvertino tai, kad G. Kėvišas greta savo darbo LNOBT darbiniais santykiais buvo susijęs dar su keliomis darbovietėmis, iš jų siekė bei gavo asmeninę naudą. Komisija taip pat atsižvelgė į VTEK sprendimą, kuriuo G. Kėvišas pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, nes priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus įmonės – „Riverside music LTD“. Ši įmonė operos teatre organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos sumokėta 390 tūkst. eurų.
Pats G. Kėvišas sutarčių nepasirašė, tai patikėta padaryti jo pavaduotojui Nagliui Stancikui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nusišalinimą nepakankamu siekiant išvengti korupcijos rizikos.
LNOBT vadovas kaltinimus atmeta, sako įstatymų nepažeidęs, teatrui sprendžiant dėl sūnaus koncertų vadovavęsis buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus rekomendacijomis.
G. Kėvišas taip pat asmeniškai Vilniaus savivaldybės yra prašęs paramos sūnaus rengtiems koncertams ir vienam jų – Londono simfoninio orkestro – gavo 30 tūkst. eurų.
