Be to, jie pirmieji priimti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), pirmi pagal įmonių įsigijimus Baltijos šalyse, pirmi E-valdžios srityje, pirmi turi nemokamą visuomeninį transportą (bent jau viename mieste), pirmi pasiekė, kad vidutinis atlyginimas viršytų tūkstantį eurų, pirmieji laimėjo Euroviziją.
Galiausiai, tai pirmoji Baltijos šalis, kur emigrantų per metus grįžo daugiau nei išvyko. Ir dabar pasaulyje yra pristatoma bei žinoma, kaip E-valstybė.
Tai apie ką mes čia? Taip, ne apie Lietuvą.
Estija įgyvendino Lietuvos svajones
25-rius metus Lietuva analizavo, žiūrėjo, nagrinėjo, garsiai kalbėjo, žadėjo, kad tuoj, tuoj sudrebins pasaulį ir pakartos Airijos sėkmės istoriją. Tačiau net ir čia mes buvome pralenkti. Kol svajojome ir matavomės regiono lyderio laurus – Estija pasiekė tai, apie ką svajojo Lietuva. Estija tapo E-Estija.
Juokelius apie estų lėtumą galima dažnai išgirsti. Todėl jie visur ir pirmauja, kad yra lėti. Užtai lietuviai hyperaktyvūs. Daug veiklos ir nulis rezultato.
Politikai žada, kad tik 2020 m. Lietuvoje vidutinė alga bus didesnė nei tūkstantis eurų. Kelis metus diegiama (ne)veikianti e-valdžios sistema, keletą metų bandoma įteisinti e-balsavimą, įdiegti e-sveikatos sistemą ir dar daug įvairių e-sistemų. Investuojamos lėšos į įvairius mokslinius centrus, na didžioji dalis lėšų buvo skirta ne moksliniams tyrimams, o pastatų statybai, bet tai smulkmenos. Lietuvoje kuriasi įvairūs tarptautiniai IT centrai, kurie, atvirai pasakius, labiau primena skambučių centrus.
Todėl negali sakyti, kad nebando. Bando ir dar kaip. Retkarčiais atrodo, kad ir pagrindinis mūsų naujas tikslas yra – pavyti ir pralenkti Estiją.
Jei anksčiau buvo madinga kalbėti apie Airiją, tai dabar madinga kalbėti ir save lyginti su Estija. Jei Estija, kažkur tapo lyderiais, Lietuvai būtinai reikia ją pralenkti toje srityje. Jei Estijoje pavyko sėkmingai įgyvendinti kažką geriau, visi klausinėja, kodėl Estija gali, o Lietuva ne.
Apie Airiją kalbame vis mažiau, o ir ką čia bekalbėsi, kaip airiams baigėsi visi žinome – beveik bankrotas. Estai krizę išgyveno ir dar taip, jog turi beveik 0 biudžeto deficitą.
Aklai kopijuojame kitus
Jie gali, o mes ne. Mes nuolatos žvelgiame į tai ką daro kaimynai, diskutuojame, kaip jiems tai pavyko. Bet ar reikia nuolatos žiūrėti į kaimynus ir lygintis, kas pas juos geriau ir kaip tą „geriau“ kuo greičiau perimti?
Kartais atrodo, kad didžiausia Lietuvos bėda, kad per daug žiūrime ir sekame kitais, nei bandome kažką įgyvendinti ir pasiekti patys.
Gal čia ir slypi vieną iš didžiausių Lietuvos krizių – nuosavo identiteto neturėjimas, aiškios savo vizijos ir tikslų nebuvimas. O jei ir transliuojame kokius nors siekiamus tikslus, patys jais netikime, todėl ir nebandome jų įgyvendinti.
Neatrodo, kad Airija, sekė kieno nors pavydžiu, ar Olandija, Danija, Vokietija, Čekija, JAV, Japonija, Pietų Korėja ir kitos sėkmingai besivystančios šalys. Jos turėjo savo vizijas, kurias ėmė ir įgyvendino.
Ta pati Estija, nors ir turi savo šiaurinius kaimynus, tačiau žengė savo keliu, susikūrė savo viziją ir siekė tos vizijos įgyvendinimo. Todėl šiandien Estija nenusileidžia, o gal ir lenkia kai kurias Skandinavijos valstybes.
Lietuvai vertėtų liautis ieškoti atsakymų Airijoje, Estijoje ir pagalvoti apie nuosavo kelio, kuris būtų priimtinas mums paties, pasirinkimo, o ne tik dažno kalbėjimo apie tai kokia turėtų būti Lietuva.
