Leidimas žlugti V. Putino režimui padėtų ne tik Rusijos žmonėms, tačiau ir užnuodytam pasaulinės ekonomikos klimatui. Režimo, kuris dešimtmetį trypė moralines vertybes, žlugimas žymėtų pokytį, savo laiške teigia vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas. Toliau pateikiame visą G. Kasparovo laišką.
„Tačiau pasaulis neturi padėti Vladimirui Putinui. Per ilgai ir per daug mitų supo jo diktatorinį režimą. „Bent jau rusai yra geriau apsirūpinę nei Sovietų Sąjungos dienomis“, – buvo dažnas Vakarų lyderių, bijančių priešintis Putino griežtoms priemonėms šalies viduje, vartojamas priežodis.
Praėjusį birželį, kai Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo pakviestas atidaryti šių metų Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą tarp verslo ir politikos lyderių Davose, jis, savaime suprantama, tikėjosi kalbėti iš stipresniojo pozicijų. Po 7 mėnesių naftos kainos smuko, Rusijos akcijų rinka žlugo, o rublis patiria laisvą kritimą. Vietoje argumentuoto diskurso auditorija sausio 28 dieną susilaukė siautėjimo, prakeiksmų ir verkšlenimo padėti. Kai jis per 2008 metų prezidento rinkimus atskleidė paskutinį Rusijos demokratijos apsimetinėjimą, choras pasikeitė: „Nors ir rusai nėra laisvi, nors rinkimai ir klastojami, ir žiniasklaida kontroliuojama valstybės, bent jau ekonomika veikia gerai ir investuotojai yra patenkinti.“
Dabar mitas apie stiprią ekonomiką sutrupėjo. Nepadarykite klaidos: tai nėra tik staigus fortūnos nusigręžimas. Energetinių išteklių kainų kritimas ir globalinė finansinė krizė tik atskleidė tai, kas už scenos dėjosi visą laiką. Putinas ir jo vyriausybė nustekeno ekonomiką nesugebėdami investuoti į kitus sektorius, o ne tik energetinių išteklių eksportą. Daugiau nei pusė valstybės investicijų tenka naftos ir dujų gamybai, teigia Maskvos Carnegie centro analitinis institutas. Tuo tarpu per pastaruosius 6 mėnesius pramoninė gamyba sumažėjo 20 proc. Plieno gamyba nuo 2008 metų pradžios smuko 45 proc. Sparčiai kylančios naftos kainos suteikė Putinui pakankamai pinigų palaikyti rožinį makroekonomikos scenarijų. Šarada baigta.
2000 metais Putinas paveldėjo ekonomiką, kuri po skausmingos liberalizacijos buvo pasirengusi suklestėti. Tais metais, kai naftos barelis kainavo 20 dolerių, bendrasis vidaus produktas augo 10 proc. Federalinis biudžetas pirmą kartą po Sovietų Sąjungos panaikinimo iškopė iš raudonos zonos. Po 9 metų, nepaisant fenomenalios sėkmės ruožo ir naftos kainų, kurios beveik pasiekė 150 dolerių, Rusija vėl atsidūrė krizėje. Naftos kaina nukrito iki 40 dolerių. Net jei naftos kainos šoktels iki 50 dolerių, finansų ministras Aleksejus Kudrinas prognozuoja, kad 2009 metais biudžeto deficitas sieks 5 proc. BVP, arba 60 mlrd. dolerių. Tokius skaičius daugelis ekspertų laiko optimistiniais.
Kur nukeliavo pinigai? Kur jie toliau keliauja? Pinigų rezervai nėra pakaitalas ekonominėms pramonės, žemės ūkio, infrastruktūros ir švietimo kolonoms. Šioms sferoms buvo leidžiama smukti tuo metu, kai elito kišenės išsipūtė nuo prekybos gamtiniais ištekliais.
Kadangi Putinas nesugebėjo investuoti į ekonomikos pamatus, tai jis skyrė dideles pastangas siekdamas stiprinti savo valdžią. Jis sukaupė ilgą sąrašą sąjungininkų politikos ir verslo pasauliuose, įskaitant ir buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroderį. Putino kalba Davose buvo jo signalas, kad atėjo laikas šiems sąjungininkams ateiti į pagalbą paremiant kolektyvinį skolų nurašymą visame pasaulyje. Rusijos kompanijas slegia beveik 500 mlrd. dolerių skola.
Putinas nebuvo užtikrintas, kaip ši programa veiks. Tačiau jo režimui neturi būti suteikta jokia pagalba. Tol, kol jis lieka valdžioje, sunkmetis rusams tik gilės. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida toliau dėl visko, pradedant kylančiomis maisto kainomis ir baigiant rublio žlugimu, keiks „neatsakingus amerikiečius“. Nesant politinės išeities, dauguma rusų gali išeiti į gatves, kaip jie tą padarė, kai Putinas buvo Davose.
Dauguma lyderių Davose kalbėjo apie užnuodyto pasaulio ekonominio klimato pagerinimą. Žingsnis šia kryptimi gali būti žengtas leidžiant žlugti Putino režimui. Jis žino, kad laikas baigiasi. Dabar, kai Putino ekonomika yra atskleista kaip apgaulė, Vakarai turi leisti rinkos jėgoms ištiesti nematomą politinių pokyčių, kurie išstumtų Putiną iš valdžios, ranką. (Prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra Putino šešėlyje, nors ir Medvedevas galėtų atleisti Putiną vienu rašiklio brūkštelėjimu.)
Atmesdamas Putino darbotvarkę, pasaulis gali pasiųsti aiškų signalą Rusijos elitui nesiremti senuoju režimu. Tai pagerintų galimybes taikiam perėjimui. „Mes turime remtis moralinėmis vertybėmis, kurios užtikrins mūsų civilizacijos pažangą“, - Davose teigė Putinas. Aš negaliu nesutikti. Režimo, kuris dešimtmetį trypė šias moralines vertybes, žlugimas yra puiki vieta tam pradėti.“
