D. Kuolys: Koncerno EBSW vadovas Gintaras Petrikas jau seniai sugrąžintas į Lietuvą, bet nei apie šios bylos tyrimą prokuratūroje, nei apie jos aplinkybių aiškinimąsi Seime visuomenė nieko nežino.
K. Starkevičius: Mūsų komisija darbą baigė. Tačiau grįžo G. Petrikas, ir mes norėtume jį apklausti. Tikimės, kad Seimas komisijos darbą pratęs, ir po to, kai G. Petrikas atsakys į teisėsaugos klausimus, mes galėsime jį pasikviesti. Mums liko neatsakytų politinių klausimų. Vienas iš jų: kodėl koncernui EBSW buvo suteiktas prioritetas privatizuojant Lietuvos pramonę?
D. Kuolys: Generalinė prokuratūra yra pripažinusi, kad jai iki šiol nepavyko suskaičiuoti, kiek nuostolių valstybei ir piliečiams padarė EBSW veikla. Gal jums tai pavyko padaryti?
K. Starkevičius: Mes suskaičiavome nuostolius – Lietuvai padaryta žala siekia apie 2 milijardus 300 milijonų litų. Įsivaizduokite, kokie dideli tai buvo pinigai anuo metu, kaip būtų galėjęs vystytis mūsų ūkis. Jei ne tokių grupuočių veikla, dabar turėtume daug mažiau problemų ir žmonių pensijos būtų kitokios. Šiandien apklausiami politikai labai sunkiai prisimena tuos faktus. Tačiau dokumentai rodo artimą politikų ir EBSW vadovų bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, įmonės “Jūra” kaina Vyriausybės posėdyje ryte buvo nustatyta 70 milijonų, o vakare – jau tik 20 milijonų litų. Teismuose bylos buvo vilkinamos. Todėl tie pinigai, kurie buvo atimti iš visuomenės, ir dabar sukasi Kauno versle.
D. Kuolys: Atrodo, kad koncernas EBSW savo veiklai turėjo ypatingai palankią teisinę aplinką. Ar jums pavyko išsiaiškinti, kas ją kūrė? Ar apklausėte tuo metu dirbusius teisingumo ir kitus ministrus?
K. Starkevičius: Apklausėme ir teisingumo ministrą [Joną Prapiestį], ir vidaus reikalų ministrą [Romasį Vaitekūną]. Deja, jie nesistengė tų įvykių prisiminti. Tuo tarpu Valstybinio komercinio banko privatizavimo dokumentai buvo parengti specialiai EBSW struktūrai. Ir tai matoma plika akimi. Ministrams mažiausiai pritrūko ryžto pasakyti, kad parengtas įstatymas ar Vyriausybės nutarimas atneš didelę žalą valstybei. To mūsų komisija tikrai pasigedo. Būtent dėl tokio neryžtingumo EBSW buvo suteiktos išskirtinės sąlygos klestėti ir žlugdyti mūsų ekonomiką. Taip pat aišku, kad KGB generolai dirbo EBSW patarėjais. Tai rodo tiesioginius ryšius su Rusija.
G. Jasaitis: Dabar prokuratūroje tiriamos dvi baudžiamosios bylos. Viena – dėl Kauno Holdingo kompanijos – tiriama Kauno prokuratūroje. Kita – dėl Valstybinio komercinio banko – Generalinėje prokuratūroje Vilniuje. Abi bylos pasieks teismą.
D. Kuolys: Ar Generalinė prokuratūra šiandien yra pajėgi iki galo išsiaiškinti koncerno EBSW ryšius su to meto ministrais, kitais aukštais valstybės pareigūnais, pagaliau – su KGB struktūromis? Ar yra pajėgi ištirti politikų ir KGB vaidmenį valstybės turto pasisavinimo istorijoje?
G. Jasaitis: Tyrimai buvo pradėti dėl svetimo turto iššvaistymo arba pasisavinimo. Jei dešimties metų įvykius pradėsime tirti per politinės korupcijos prizmę, mes nieko negalėsime ištyrinėti. Į tokius klausimus atsakė Seimo Laikinoji komisija.
D. Kuolys: Ar pagrįstai prokuratūra atsisako tirti galimą politinę korupciją? Kokių pasekmių valstybei turi ir turės toks prokurorų elgesys? Šiandien su koncerno EBSW veikla susiję pareigūnai kyla karjeros laiptais. EBSW sėkmės paskatinti politikai ir kitos verslo grupės ir šiandien imasi abejotino skaidrumo bendrų projektų.
A. Sakalas: Deja, mūsų prokuratūrai dar toli iki to, kad ji galėtų pareikšti įtarimus stambiam politikui ar valstybės veikėjui. Tuo metu Izraelis gali pareikšti įtarimus ir savo prezidentui. Manau, kad mūsų politikai tikrai padaro panašių nusikaltimų, bet mūsų prokuratūra, matyt, neturi pakankamai duomenų ir nepradeda ikiteisminio tyrimo. Visuomenė būtų nuraminta, jei prokuratūra šiandien imtųsi tokių ryžtingų veiksmų. Prieš įstatymus visi turi būti lygūs.
