Prie Rytų Azijos šalies atmosferos kūrimo prisidėjo ne tik neatrasti skoniai, bet ir neatsiejama Japonijos kultūros dalis – geiša, kuri rūpestingai pasitiko atvykstančius svečius ir visus supažindino su vakaro programa. Tolimosios šalies kultūros įkvėptas vakaras kai kuriems svečiams atgaivino asmeninius prisiminimus iš kelionių po Japoniją, kitiems – buvo tarsi paskatinimas vieną dieną ten apsilankyti.
Dažnai keliaujanti televizijos laidų vedėja ir socialinių tinklų žvaigždė Gintarė Gurevičiūtė apgailestavo, kad Japonijoje apsilankyti dar neteko: „Man labai patinka keliauti, tačiau šiai krypčiai vis dar neatradau laiko. Žaviuosi skirtingomis kultūromis ir skirtingais žmonėmis, tad Japonija – viena iš nedaugelio šalių, kurią svajoju aplankyti“, – pasakoja G. Gurevičiūtė.
Vakaro metu užkietėjęs keliautojas Marius Lucka taip pat prasitarė, kad nors jau spėjo apkeliauti apie 50 šalių, į tolimąją Rytų Azijos šalį užklydęs dar nebuvo: „Nors Japonijoje apsilankyti dar neteko, šią šalį dažnai sapnuoju ir svajoju ten nuvykti. Šį rudenį vienas iš draugų leisis į kelionę su dviračiu per Japoniją, tikiuosi, kad kitais metais pavyks ir man. Ši šalis yra viena iš tų, kurios ypač tolimos mūsų kultūrai. Mane labiausiai žavi maistas ir muzika“, – teigia M. Lucka.
Renginio nepraleido ir knygą apie Japoniją parašęs Andrius Kleiva, kuris tolimojoje kylančios saulės šalyje gyveno vienerius metus ir žada vėl sugrįžti: „Kai važiavau į Japoniją studijuoti, nebuvau šia šalimi nei susidomėjęs, nei susižavėjęs. Tačiau pirmoji pažintis, kuomet tyrinėjau Tokiją pėsčiomis, viską pakeitė: per tas 50 minučių aš nesustodamas fotografavau žmones, dviračius, šviestuvus – kiekvienas pasisukimas buvo vis naujas nuotykis ir nauja istorija. Japonija yra nesibaigiančių atradimų šalis, rugpjūtį vėl žadu sugrįžti“, – prisimena A. Kleiva.
Išskirtiniame vakare taip pat apsilankė ir kiti pramogų pasaulio atstovai – naktinio klubo „Materialistė“ vadovas Matas Puodžiūnas, galerininkas Donatas Juškus, verslininkas Paulius Aršauskas ir kiti.
Tradicijos siekia daugiau nei du tūkstančius metų
Degustacijos metu buvo pristatytos trys tradicinio japonų gėrimo – sakės – rūšys, jų skirtumai ir išskirtinumai. „Vyno klubo“ ekspertas Petras Jarašūnas susirinkusius svečius supažindino su sakės gėrimo tradicijomis ir istorija, kuri tęsiasi jau daugiau kaip 2 tūkst. metų.
„Priešingai nei daugelis galvoja, sakė neturi nieko bendro su degtine – tai natūraliai fermentuotas ryžių gėrimas, daug artimesnis vynui ar alui. Jis prigyja ir vakarų kultūroje – vis dažniau žymiausi pasaulio restoranai sakę įtraukia į vynraščius dėl savo universalumo derinant su maistu. Kadangi jos rūgšties kiekis beveik dešimt kartų mažesnis nei vyno, sakę galima derinti tiek prie itin aštraus maisto, tiek prie lengvo skonio desertų. Kartu, tai ir nepakeičiamas kokteilių ingredientas, prailginantis gėrimo poskonį“, – pasakoja P. Jarašūnas.
Siekia griauti nusistovėjusius stereotipus
Idėja surengti tokią degustaciją kilo ne veltui, baro įkūrėjas Emilis Vaisovas teigia, kad skirtingos sakės rūšys ne tik sudaro nemažą dalį baro meniu, bet ir išsiskiria plačiausiu asortimentu Baltijos šalyse. Pasak jo, šio renginio tikslas buvo ne tik populiarinti nacionalinio Japonijos gėrimo tradicijas Lietuvoje, supažindinant su Rytų kultūra, bet ir pakeisti stereotipinį požiūrį į laisvalaikio praleidimą ir bendravimą.
„Fumosumo“ savininkas teigia pastebintis, kad žmonės ieško alternatyvos įprastam vakarui miesto centre. Jis akcentuoja, kad lounge barų kultūra tampa vis populiaresnė, mat lankytojams svarbi atmosfera, jie nori ne tik pašokti ar išgerti, bet ir nevaržomai bendrauti.
„Netradicinio vakaro metu įrodėme, kad norint pajusti japonišką dvasią, nebūtina vykti taip toli, skirtingų kultūrų pažinimas gali prasidėti nuo neatrastų, iš tolimųjų šalių atkeliavusių skonių. Norėjome savo svečius nustebinti išskirtiniais atradimais ir nepalikti abejingų, todėl itin kruopščiai apgalvojome vakaro programą ir meniu. Tikime, kad tokie renginiai ne tik edukuoja, bet ir padeda griauti nusistovėjusius mitus ir keisti požiūri į įprastą laisvalaikio praleidimą“, – sako E. Vaisovas.
