Paskyrei laiką mūsų pokalbiui – lygiai dvyliktą valandą. Ar tai – laikas, apie kurį esu užsiminusi, kurį skiri tik sau, kai mažoji Tėja būna darželyje, o Rolandas treniruotėje? Ką paprastai veiki laisvu laiku?
Geriu kavą, prisėdu prie kompiuterio, įsijungiu televizorių. Pabūti vienai su savimi, gimus Tėjai, man beveik prabanga. Labai džiaugiuosi, kai turiu bent porą valandų per dieną sau. Aišku, ne visad taip pasitaiko. Bet kai jau turiu dvi valandas, kaifuoju. Jau vien išgerti kavą ramiai, neskubant – didžiulis malonumas. Kita vertus, tai visai nereiškia, kad esu pavargusi, įsitempusi. Jau senokai išmokau gyventi mamos ritmu, viską spėju namuose net neskubėdama, laiko užtenka.
O kas rūpinasi mažąja Tėja, kai mama važiuoja filmuotis į Vilnių?
Dažniausiai tuo metu ji būna darželyje. O iki penktos vakaro, kai reikia Tėją pasiimti iš darželio, paprastai jau būnu grįžusi. Jei ne, Tėją pasiima tėtis ir vedasi į treniruotę. Ji puikiai pažįsta Rolando trenerį, todėl ramiai šalia jo pasėdi, kol tėtis treniruojasi.
Bet mama iš Šiaulių į Vilnių, ir atvirkščiai, turbūt lekia kaip į ugnį?
Keista, bet tikrai ne. Kai jau tenka važiuoti filmuotis į televiziją, iš Šiaulių išvažiuoju ryte, prieš aštuonias, o per pietus jau dažniausiai būnu laisva. Galėčiau beveik visada suspėti pati pasiimti Tėją iš darželio, bet dažniausiai Vilniuje viską susidėlioju taip, kad per dieną turiu kelis filmavimus arba renginius. Patogu, nes tada viską padarau ir daugiau tą savaitę nebereikia važiuoti.
Daug kas pasakytų, kad tai – svajonių darbas. Tau turbūt jis patinka? Kaip jautiesi būdama kitoje barikados pusėje, laidoje, kur kedenami žvaigždžių apatiniai?
Ačiū Dievui, kad ne mano tuos apatinius kedena. Labai apsidžiaugiau, kai mane pakvietė. Man patinka ir laida, ir pats darbas, tai, kad anksti ryte turiu keltis ir kažkur skubėti, važiuoti. Kuo daugiau galimybių kažką nuveikti, tuo man pačiai smagiau. O dėl žvaigždžių apatinių, manau, visi supranta, kad nesu jokia žvaigždžių medžiotoja ar atsakinga už tai, kokie skalbiniai ir kaip laidoje kedenami. Be to, man tai jau ne pirmas toks projektas, kai esu laidos vedėja. Laidos veidas, kuris tik pristato tai, kas jau kitų parengta ir surašyta. Be to, esu ne viena tokia, o dviese su Agne.
Abi su Agne Jagelavičiūte esate ne pėsčios merginos. Kaip sutariate?
Su Agne esame labai seniai pažįstamos. Tad nei man reikėjo jos charakterį bandyti nuspėti, nei jai manąjį perprasti. Aišku, palyginti su Agne, esu gerokai ramesnė, santūresnė, bet kaip tik dėl to, kad neturiu kai kurių Agnės savybių, ja ir žaviuosi. Agnė neieško žodžio kišenėje, ji protinga ir stipri asmenybė. O mane visada moterų stiprybė žavėjo. Sutariame puikiai.
Sakai, ačiū Dievui, kad ne tavo skalbinius skalbia. Turbūt dar nepasimiršo tas laikotarpis, kai vienu metu buvai bene geidžiamiausias paparacų grobis?
Nepamiršau, nes esu ir nukentėjusi, ir verkusi ne kartą. Šiaip manau, kad daug kas priklauso nuo žmogaus, kuris medžioja, etikos. Kita vertus, pati buvau kalta. Ne veltui, sakoma – liežuvis tavo priešas. Buvau jauna ir nepatyrusi, nežinojau, kad žurnalistas nėra joks draugas ir kad kiekvieną jam pasakytą žodį privalau gerai apgalvoti. Jau vien tam, kad nepasirodyčiau visai kvaila, arba, atvirkščiai, arogantiška. Dabar jau kur kas daugiau žinau ir jau esu išmokusi bendrauti su žurnalistais.
Kas tave anuo laiku labiausiai skaudino ir kuris įvykis labiausiai privertė pasimokyti?
Ypač skaudu buvo dėl vieno straipsnio, kuris buvo susijęs su mano šeima ir ją labai įžeidė. Iki šiol prisimenu tą žurnalistę, kuriai nedaviau interviu. Tada ji labai supyko, ir, matyt, iš keršto, kad nepavyko su manimi susitarti dėl interviu, parašė straipsnį apie mane ir mano šeimą. Tai buvo tikras šmeižikiškas darbas. Straipsnyje buvau pavaizduota tarsi mergaitė iš internato, gyvenanti bute su bendra virtuve ir tualetu. Jeigu taip ir būtų buvę, to visai nesigėdyčiau. Atvirkščiai, galėčiau didžiuotis, kad tokiomis sąlygomis kažką pasiekiau. Bet tai buvo netiesa. Skaudu. Dabar turbūt jau kitaip reaguočiau, bet tada jaučiausi baisiai. Ir, aišku, man tai buvo didelė pamoka.
O ar daug reikėjo drąsos jaunai merginai prieš keletą metų nusifotografuoti „Vakaro žinių“ kalendoriui?
Drąsos pakako, nes man tuo metu tai buvo naudinga, o veiklos – apstu: turėjo išeiti bendras mūsų su Luku albumas, šita fotosesija, galima sakyti, buvo pačiu laiku. Aišku, vėliau atsirado ir pasipiktinusių žmonių, ir visokių kalbų. Bet man tai atsipirko kur kas svarbesniais dalykais.
Užtai dabar savo asmeninį gyvenimą, šeimą saugai po devyniais užraktais?
Manau, reikia saugoti. Jei ir įsileidžiame kažką su Rolandu, tai minimaliai. Akies krašteliu žvilgtelėti. Per daug branginame vienas kitą ir savo santykius, kad leistume juos kažkam kritikuoti arba aptarinėti.
Ar dar prisimeni, kai kažkada sakei, jog šeimą ir dviejų žmonių santykius dažniausiai nužudo rutina, kurios jokiu būdu negalima įsileisti?
Turbūt tai sakiau dar labai jauna ir netekėjusi (juokiasi). Nieko rutina nežudo. Kai šeimoje atsiranda vaikas, rutinos neišvengsi. Jau kurį laiką gyvename Tėjos gyvenimo ritmu ir mums su Rolandu toks gyvenimas įdomus.
Aišku, reikia stengtis jį kažkaip paįvairinti. Tą darome, kai tik galime. Išsprunkame pavakarieniauti su Rolandu dviese, palikę Tėją tėvams. Arba einame vakarieniauti trise. Kita vertus, kažko neprigalvosi: mudviem su Tėja neišvengiamai tenka derintis prie Rolando grafiko. O mūsų tėtis labai užimtas.
Tai bent tada, kai Rolandas turi laisvą dieną, stengiamės atsigriebti, kažkur išeiti, kažką pamatyti. Ir dėl savęs, ir dėl vaiko. Nuo kiekvieno naujo reginio Tėjos akytės žėri... Bet būna ir taip, kad porą savaičių diena iš dienos tas pats. Gal ir rutina, bet dėl to niekas nesugriūva. Toks visų jaunų šeimų gyvenimas.
Ir su klajoklės dalia jau apsipratai?
Šita dalia šie tiek vargina. Vis dėlto, tai veikia. Pastovios kelionės, kraustymaisi išbalansuoja. Bet, jei susitaikai su mintimi, kad artimiausius penkerius metus turėsi keliauti, tuomet nebesigrauži. Gyveni, ir tiek. Kita vertus, juk pati žinojau už ko teku ir kokia bus mano ateitis. Žinojau, kad teks keliauti kokius dešimtį metų. O va, jau ketveri praėjo...
Skaičiau, kad draugių sugebi susirasti visur. Nesijauti vieniša, kai vyras dirba, o tu namuose ir dar svetimame krašte?
Juk ne viena būnu legionieriaus žmona, atvykusi su vaiku į svetimą šalį. Esu komunikabili, neblogai moku ir rusų, ir anglų kalbą. O varžybų metu gana greitai susipažįstu su kitų krepšininkų žmonomis. Jos dažniausiai irgi būna su vaikais, mamoms bendrų temų niekada nepritrūkta. Jei dar būnu ne pirma atvykusi į svetimą šalį, sulaukiu begalės patarimų, kaip adaptuotis, kur eiti, kur apsipirkti. Visada atsiranda su kuo kavos išgerti. Ir netgi prie vyno taurės kartais vakare susėdame, moteriškai paplepame.
O Šiauliuose nenuobodu?
Nepasakyčiau, kad Šiauliai nuobodus miestas. Be to, jau ir anksčiau čia esu buvusi. Juk visą Lietuvą esame išmaišę su merginomis, kai koncertuodavome. O Šiauliai iš karto man tapo gana savu ir labai aiškiu miestu. Jau beveik viską žinau: kur koks prekybos centras, vaikų darželiai, kur turgus. Ko pasigendu – kaip visada, artimųjų. Nuo Šiaulių jie gana toli. Bet draugių ir čia jau spėjau susirasti (juokiasi).
Ar dukra Tėja žino, kur jos tikrieji namai?
O kaipgi? Aišku žino, kad Kaune. Visa kita mūsų gyvenime – tik stotelės. Užtai ir neprisirišame nei prie vietos, nei prie daiktų... Prie nieko. Galbūt dėl to ir savo namų neskubu kurti, nepuolu gražinti, nieko dar neperku, nevežu, nors mūsų namai Kaune jau beveik užbaigti. Dar pora mėnesių darbo ir galėtume kraustytis ten gyventi. Bet kaip reikėtų vėliau išvažiuoti? Palikti. Būtų dar sunkiau nei dabar. Apskritai, namų tema kol kas skaudi mums abiems su Rolandu. Užtai ir stengiamės kuo mažiau apie tai kalbėti. Negalvoti.
Ar visada buvai tokia protinga, sugebanti prisitaikyti ir susitaikyti, nekaprizinga?
Nemanau, kad kada nors būčiau buvusi kaprizinga. Kita vertus, gyvenimas keičiasi ir mus keičia. Viena, kai esi netekėjusi, kita, kai jau esi žmona. Turi įsiklausyti į vyro nuomonę ir visada galvoti apie vaiką.
Iš šono žiūrint į judviejų porą, Rolandas atrodo ramus, o tu – energingoji pusė.
Taip, jis ramesnis. Bet man patinka tokie vyrai, kurie daug nekalba, bet iš jų žvilgsnio gali viską suprasti. Rolandas geriau patylės, bet jo tyla kartais būna iškalbingesnė už bet kokius žodžius...
Ketverius metai esate vedę. Ar pasikeitė judviejų su Rolandu santykiai? Pirmoji šeimos krizė – jau praeita, išgyventa?
Nežinau. Tik aišku, kad du žmones labai suriša atsiradęs trečias žmogutis. Vaikas tikrai sutvirtina šeimą. Todėl visada sakau savo pažįstamiems: jei jau prasideda rietenos, laikas gerinti demografinę padėtį. Aišku, juokais sakau, nes kiekvienas atvejis individualus. Mūsų šeimoje dar jokių krizių nėra, bent jau aš tikrai nepajutau. O šiaip, aišku, visko būna. Abu esame skirtingi, iš skirtingų šeimų, pasipykstame, bet sutaikome, ir vėl viskas gerai.
Grupė „69 danguje“ vasarą žada vėl koncertuoti pajūryje. O kaip tu?
Į mano planus tai jau neįeina. Dabar turiu kitokios veiklos, užmačių ateičiai. Taigi, su merginomis nebekoncertuosiu.
Ar tavo planai susieti su televizija?
Kol kas dar nelabai galiu atskleisti. Juo labiau, kad pati dar nesu tikra. Bet, aišku, televizinis darbas man dabar kur kas labiau tiktų nei grupės veikla. Koncertavimas atimtų begalę laiko ir pareikalautų daug darbo. Dabar, kai turiu šeimą, nemanau, kad galėčiau tiek savęs atiduoti.
Galbūt ir antras vaikelis šeimos planuose?
Čia jau kaip Dievulis duos, bet ir aš nebūčiau prieš.
O kaip merginos sureagavo, kai pasakei, kad nebežadi koncertuoti?
Nepasakyčiau, kad apsidžiaugė, bet jos mane supranta.
Ar galėtum pasakyti, kuri iš grupės merginų buvo ir galbūt yra artimiausia tau, geriausia draugė?
Nežinau. Matyt, visos, nes ir dabar su jomis vienodai bendrauju. Gal susitinkame ne per dažniausiai, bet visada susiskambiname. Aišku, Ingrida dabar išvykusi iš Lietuvos. Ji Tenerifėje praleido visą žiemą. Bet galime pasidžiaugti, kad Karina puikia pasirodo „ Auksiniame balse“. Sergame savaitgaliais prie televizorių ir stengiamės kaip įmanoma palaikyti.
Neliūdna, kad „šeškės“ ištekėjo, gimdo vaikus, „69 danguje“ tiesiog pasimirš?
Neliūdna. Anksčiau ar vėliau taip turės būti.
Elvyra Žvirblienė
