Rusija suinteresuota toliau palaikyti kontaktus su Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybėmis visais lygiais, pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai, kurį antradienį citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Didžiojo septyneto (G-7) - didžiųjų industrinių pasaulio valstybių grupės, kuriai nepriklauso Rusija, lyderiai pirmadienį sutarė sustabdyti savo dalyvavimą G-8, kol Rusija „pakeis savo kursą“ dėl Ukrainos.
Paklaustas apie kontaktus su G-8 valstybėmis, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė: „Rusijos pusė toliau pasirengusi palaikyti tokius kontaktus visais lygiais, įskaitant aukščiausią“.
„Esame suinteresuoti tokiais kontaktais“, - pabrėžė jis.
09 val. 31 min. Ukrainos krizė gali pakenkti susitarimams dėl branduolinių ginklų neplatinimo, sako JT.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius pirmadienį perspėjo pasaulio lyderius, kad Ukrainos krizė gali sukelti didelių padarinių pasauliniam susitarimui, turinčiam užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui.
Ukraina atsisakė iš Sovietų Sąjungos paveldėto branduolinio arsenalo pagal 1994 metų Budapešto memorandumą, kurį ji pasirašė su Didžiąja Britanija, Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Pagal tą sutartį Ukrainai mainais buvo pažadėtos suverenumo garantijos .
Tačiau Rusija užėmė ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, kai po tris mėnesius trukusių masinių protestų vasarį žlugo Kremliaus palaikomo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.
Pirmadienį Ukraina įsakė savo kariams palikti Krymą, kai Rusijos pajėgos užėmė vieną iš paskutiniųjų Kijevo kontroliuotų karinių bazių tame Juodosios jūros pusiasalyje.
Ban Ki-moono komentarai atspindi susirūpinimą, jog įvykiai Ukrainoje gali padidinti kai kurių šalių nenorą atsisakyti savo branduolinio potencialo, o kitas – skatinti įgyti branduolinių ginklų.
Kalbėdamas per Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą (NSS) Hagoje, JT vadovas sakė, kad saugumo garantijos buvo esminė sąlyga, prieš du dešimtmečius nulėmusi Ukrainos prisijungimą prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) – 1970 metais priimto pakto, kurį yra ratifikavusios 189 valstybės.
„Tačiau garantijų, kurios buvo suteiktos Ukrainai pagal 1994-ųjų Budapešto memorandumą, patikimumą smarkiai susilpnino pastarieji įvykiai“, – Ban Ki-moonas sakė 53 šalių lyderiams, tarp kurių buvo JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Šie padariniai yra dideli – tiek regiono saugumui, tiek branduolinio neplatinimo režimui“, – pažymėjo jis, perspėjęs, jog „tai neturėtų tapti pateisinimu siekti įgyti branduolinių ginklų, kas tik dar labiau padidintų nesaugumą ir izoliaciją“.
Buvęs JAV pasiuntinys prie JT Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) Kennethas Brillas (Kenetas Brilas) sakė, kad Jungtinės Valstijos anksčiau „padidino savo branduolinį skėtį – daugiausiai siekdamos sulaikyti po juo patenkančias (šalis) nuo pastangų pačioms įgyti (branduolinių) ginklų“.
„Tai yra tam tikros saugumo garantijos. Nors (tos garantijos) nėra tokios, kurias Ban Ki-moonas būtų tiesiogiai paminėjęs, jos aiškiai yra įžvelgiamos jo pranešimo fone“, – sakoma K.Brillo elektroniniame laiške.
09 val. 18 min. Rusijos intervencijos į Ukrainą išplėtimas išprovokuotų griežtesnes sankcijas, sako JAV pareigūnas
Rusijos intervencija į Ukrainos rytus ar pietus neabejotinai išprovokuotų papildomas sankcijas, pirmadienį sakė vienas amerikiečių pareigūnas, pridūręs, kad sankcijos būtų neišvengiamos ir tokiu atveju, jei Kryme prasiveržtų smurtas.
„Didžiausias kūjis, kuris gali smogti, yra sektorinės sankcijos. Aiškiausia priežastis jas (sankcijas) įvesti būtų (intervencija) į Rytų ir Pietų Ukrainą“, - sakė pareigūnas.
Pasak jo, Didžiojo septyneto (G-7) - didžiųjų industrinių pasaulio valstybių grupės - lyderiai Hagoje aptarė būtinybę NATO nuraminti ir paremti savo sąjungininkes Rytų Europoje.
Kaip sakė amerikiečių pareigūnas, G-7 lyderiai susitikime apsvarstė galimų sektorinių sankcijų Rusijai pasekmes kitoms valstybėms ir sutarė, jog jos reikalingos.
„Neveikimo pasekmės yra kur kas didesnės, turint galvoje grėsmę tarptautinei sistemai“, – pabrėžė pareigūnas.
Po G-7 lyderių pasitarimo paskelbtame bendrame pareiškime teigiama, kad jie pasirengę sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei Kremlius toliau destabilizuos padėtį Ukrainoje, kuriai priklausantį pietrytinį Krymo pusiasalį praėjusią savaitę aneksavo.
Jie taip pat sutarė vietoje planuoto G-8 susitikimo Sočyje birželį surengti G-7 susitikimą Briuselyje.
„Jūs turėtumėte suprasti tai kaip Rusijos dalyvavimo G-8 suspendavimą, kol neįvyks deeskalavimas ir nebus išspręsta krizė“, – sakė pareigūnas.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) kartu su kitų pasaulio galybių lyderiais pirmadienį įspėjo Rusiją, kad ji sulauks skausmingų ekonominių sankcijų, jei Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas po Krymo užėmimo tęs Ukrainos destabilizavimą.
Didžiojo septyneto (G-7) - didžiųjų industrinių pasaulio valstybių grupės - lyderiai, susitikę Hagoje nedalyvaujant Rusijai, sutarė vėliau šiais metais surengti savo viršūnių susitikimą vietoje Rusijos planuoto Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimo Juodosios jūros Sočio kurorte, kur vyko žiemos olimpinės žaidynės.
Lyderiai taip pat sutarė sustabdyti savo dalyvavimą G-8, kol Rusija „pakeis savo kursą“.
Susitikime, kuris vyko tą pačią dieną, kai Kijevas įsakė savo pajėgoms palikti Krymo pusiasalį, o Rusijos kariai užėmė ukrainiečių jūrų pėstininkų bazę ir desanto laivą, JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos ir Kanados lyderiai pasmerkė „neteisėtą Rusijos mėginimą aneksuoti Krymą pažeidžiant tarptautinę teisę“.
„Šiandien mes dar kartą patvirtiname, kad Rusijos veiksmai sulauks reikšmingų pasekmių“, – sakoma G-7 lyderių paskelbtame bendrame pareiškime.
„Šis aiškus tarptautinės teisės pažeidimas yra rimtas iššūkis įstatymo viršenybei visame pasaulyje ir turi kelti susirūpinimą visoms šalims“, – teigiama jame.
Lyderiai taip pat sutarė, kad jų šalių energetikos ministrai imsis bendrų žingsnių mažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų bei stiprinti energetinį saugumą.
„Esame pasirengę intensyvinti veiksmus, įskaitant koordinuotas sektorines sankcijas, kurios turės reikšmingesnį poveikį Rusijos ekonomikai, jei Rusija tęs šios situacijos eskalavimą“, - sakoma lyderių pareiškime.
Į branduolinio saugumo susitikimą Hagoje susirinkę G-7 lyderiai savo pasitarime, kurį sušaukė JAV vadovas, sutarė vėl susitikti birželio pradžioje Briuselyje.
Vasarą vyksiančiam susitikimui simboliškai pasirinktas Briuselis, kur veikia NATO būstinė ir pagrindinės Europos Sąjungos institucijos.
Tai bus pirmasis kartas nuo 1998-ųjų, kuomet Rusija prisijungė prie prestižinio G-7 klubo, kai jai bus užtrenktos durys į kasmetinį didžiųjų pramoninių demokratijų viršūnių susitikimą.
Lyderiai taip pat paragino Tarptautinį valiutos fondą skubiai susitarti su Ukraina, kad prie bankroto slenksčio atsidūrusi šalis greičiau gautų būtiną finansinę pagalbą.
B.Obama Hagoje taip pat susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), kuris išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, tačiau Rusijos veiksmų nekritikavo.
Vakarai nori užsitikrinti Pekino diplomatinę paramą siekiant sutramdyti V.Putiną. Vis dėlto Xi Jinpingas, paraginęs siekti politinio krizės sprendinio, nesugriežtino savo pozicijos Maskvos atžvilgiu.
Rusija strategiškai svarbų Krymo pusiasalį aneksavo kovo 21-ąją, praėjus penkioms dienoms po to, kai prorusiški regiono lyderiai čia surengė referendumą, kuriame triuškinama balsų dauguma buvo pasisakyta už prisijungimą prie Rusijos.
Kijevas ir Vakarai pasmerkė Krymo aneksavimą ir laiko jį nelegitimiu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
