Vokietijoje susirinkę derybininkai iki paryčių stengėsi parengti susitikimo baigiamąjį pranešimą, sudarantį bent jau įspūdį, kad ekscentriškam naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui ir kitų pajėgiausių pasaulio ekonomikų lyderiams pavyko rasti bendrą kalbą.
Tuo metu Hamburgo valdžia ruošėsi tolesnei demonstracijų bangai po dvi dienas trukusių susirėmimų tarp policijos ir protestuojančių antikapitalistų. Per šias riaušes Vokietijos antrajame didžiausiame mieste buvo sužeisti per 200 teisėsaugos pareigūnų ir buvo padaryta didelės žalos.
Pastarąsias dvi dienas karingi protestuotojai padeginėjo automobilius, daužė langus ir svaidė akmenis į riaušių policijos pareigūnus. Pastariesiems teko panaudoti vandens patrankas ir ašarines dujas, o virš gatvių skraidė policijos sraigtasparniai, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Dėl šių susirėmimų JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį negalėjo kartu su kitomis lyderių sutuoktinėmis dalyvauti ekskursijoje į Hamburgo uostą. Kanados delegacijos automobiliui buvo perrėžto padangos, o kai kurias gatves blokavo nedideli protestuotojų būriai.
Šeštadienį keliasdešimt tūkstančių žmonių planuoja dalyvauti taikiame proteste. Hamburgo policija „Twitter“ žinutėje rašė, kad atmosfera kol kas atrodo „atsipalaidavusi“. Vis dėlto dienraštis „Bild“ jau pranešė apie pirmuosius naujus susirėmimus.
„Karas, klimato kaita, išnaudojimas kyla iš kapitalistinės sistemos, kuriai atstovauja G-20 ir kurią čia gina 20 tūkst. policininkų“, – AFP sakė demonstrantas Georgas Ismailas.
„Bild“ savo aštriame vedamajame smerkė susitikimo organizatorę kanclerę Angelą Merkel ir teigė, kad šis renginys tapo „fiasko“ prieš rugsėjį vyksiančius visuotinius rinkimus. „Aišku, policija darė viską, ką galėjo. Tačiau gatvės priklausė miniai“, – konstatavo „Bild“.
Tačiau D.Trumpas savo ruožtu gyrė A.Merkel už „fantastišką darbą“.
Trumpas prieš Putiną
Budriai saugomame susitikimo komplekse padėtis toli gražu neatrodė rami. Ypač nekantriai buvo laukiama D.Trumpo pirmosios tiesioginės akistatos su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Jųdviejų derybos penktadienio vakarą užsitęsė 2 val. 15 minučių.
Ankstesnę dieną D.Trumpas pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje ir Sirijoje, o penktadienį abu lyderiai „labai nuodugniame ir ilgai“ kalbėjosi apie kaltinimus, jog Rusija kišosi į 2016 metų JAV rinkimus, sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Vis dėlto JAV diplomatijos vadovas, taip pat dalyvavęs šiose užsitęsusiose derybose, pridūrė, kad abu lyderiai „labai greitai rado bendrą kalbą“ ir kad tarp jų „labai aiškiai užsimezgė teigiamas ryšys“.
Šeštadienį D.Trumpas pareiškė, kad šis jo pokalbis su V.Putinu buvo „stulbinamas“. D.Trumpas taip pat pirmąkart nuo savo inauguracijos susitiko su Meksikos prezidentu Enrique Pena Nieto (Enrike Penja Njeto) ir tvirtino, kad kaimyninė valstybė „neabejotinai“ sumokės už jo planuojamą pasienyje pastatyti sieną. Tačiau Meksikos užsienio reikalų ministras sakė, kad šis klausimas per derybas nebuvo aptarinėjamas.
Šeštadienį D.Trumpas susitiko su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May ir pareiškė, kad prieštaringai vertinamas jo valstybinis vizitas Jungtinėje Karalystėje įvyks kaip planuota. Be to, Baltųjų rūmų vadovas išreiškė viltį, kad „labai, labai greitai“ bus sudaryta „labai stipri“ dvišalė prekybos sutartis.
Jis išsakė šią nuomonę, nors Europos Sąjunga yra perspėjusi Londoną nesiderėti dėl jokių atskirų sutarčių iki Britanijos išstojimo iš Bendrijos proceso pabaigos.
Vėliau D.Trumpas turėtų susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Planuojama, kad jie aptars opius klausimus – Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą po šią savaitę Pchenjano įvykdyto raketos bandymo, susitarimą dėl JAV ginkluotės pardavimo Taivanui ir Kinijos plieno eksporto reikalus.
Xi Jinpingas taip pat susitiko su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe. Per jųdviejų derybas daugiausiai dėmesio skirta Šiaurės Korėjos krizei. Prognozuota, kad Sh.Abe paragins Kinijos lyderį didinti spaudimą Pchenjanui; to paties ne kartą reikalavo ir D.Trumpas.
Audra dėl klimato
Nors D.Trumpas ir V.Putinas atrodė neblogai sutariantys, atotrūkis tarp JAV lyderio ir senų Vašingtono partnerių padidėjo dėl jo demonstruojamo priešiškumo Paryžiaus klimato sutarčiai ir politinio šūkio „Pirmiausiai – Amerika“.
Pasak vieno ES šaltinio, derybininkams pavyko susitarti, kad G-20 susitikimo baigiamajame dokumente bus pasižadėta kovoti su protekcionizmu, bet taip pat leista naudoti „teisėtas“ priemones savo rinkoms apsaugoti.
Tuo tarpu pareiškimo dalyje apie klimato klausimus pabrėžiama, kad 2015 metų Paryžiaus sutartis „yra neatšaukiama“, bet „atsižvelgiama“ į Vašingtono sprendimą pasitraukti iš šio fakto.
Bene daugiausiai ginčų kursto baigiamojo pranešimo dalis, susijusi su iškastinio kuro vartojimu, kaltinamu dėl pasaulio klimato šiltėjimu. Jungtinės Valstijos pageidauja galimybės toliau eksportuoti iškastinį kurą ir skatinti jo vartojimą.
„Dabar siekiama rasti gerą kalbos pusiausvyrą – tai bus aptarta šį rytą“, – anksčiau šeštadienį sakė šaltinis, nesutikęs viešinti savo vardo.
