Balandžio 2 d. Londone surengtas vadinamosios Dvidešimties grupės (G-20) susitikimas nepateisino skeptikų lūkesčių. Jame „įžiebta vilties kibirkštis“, kad tarptautinė bendruomenė pagaliau ima vienyti savo jėgas kovai su vis didesnį pagreitį įgaunančia pasauline ekonomikos krize.
Dar susitikimo išvakarėse savaitraštis „Newsweek“ rašė, kad „jeigu Didžiajam dvidešimtukui nepavyks susitarti dėl praktinių ekonominės krizės įveikimo priemonių, kiekvienai valstybei ir toliau iš recesijos liūno teks kapstytis savo jėgomis“. Šį scenarijų, nors renginyje dalyvavusių valstybių vadovams vienybės (įvairiais su ekonominės krizės įveikimu susijusiais klausimais) ir stigo, pagrįstai galima laikyti atmestu. Tai liudija ir susitikime priimti iki šiol neregėto masto ekonominiai sprendimai.
Priimtas bendras ilgalaikių veiksmų planas
Susitikime vyravusios trys pagrindinės temos – ekonomikos atkūrimo priemonių koordinavimas, finansų sistemos reguliavimas ir tarptautinė prekyba – atsispindi ir renginio pabaigoje priimtame bendrame komunikate (jo tekstą galima rasti internete adresu ). Šio dokumento turinys vertintinas kaip priemonių, kurias ketinama taikyti siekiant pažaboti pasaulinę ekonomikos krizę, rinkinys. Jį galima apibrėžti ir kaip bendrą ekonominių veiksmų planą, kuriuo ketinama remtis siekiant šio tikslo. Glaustai svarbiausius dokumento akcentus būtų galima nusakyti maždaug taip:
* Atkurti ekonominį augimą ir darbo vietas. Siekiant šio tikslo, ketinama taikyti platų spektrą fiskalinių ir monetarinių priemonių, padėsiančių išsaugoti esamas darbo vietas ir kurti milijonus naujų.
* Atgaivinti paskolų sektorių kaip vieną iš pagrindinių tarptautinės finansų sistemos komponentų. Sustojusius kreditų srautus planuojama „išjudinti“ teikiant paramą bankams ir kitoms finansinėms institucijoms, svarbioms gaivinant tarptautinę paskolų sistemą.
* Griežtinti tarptautinės finansų sistemos stebėseną ir šiai sistemai taikomus apribojimus, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ja. Numatyta sukurti naują instituciją – Finansinio stabilumo tarybą (Financial Stability Board), kuri kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) turėtų vykdyti tarptautinės ekonominės sistemos monitoringą ir imtis „išankstinio perspėjimo“ vaidmens, taip pat pritaikyti kontrolės priemones toms finansinėms institucijoms ir rinkoms, kurioms jos iki šiol nebuvo taikomos, reformuoti saugiklių sistemą, taikomą kapitalo srautams bankų sistemose, peržiūrėti finansinės paramos kitiems ūkio subjektams schemas ir kt.
* Stiprinti tarptautines finansų institucijas siekiant rasti išeiti iš susidariusios ekonominės padėties ir išvengti panašių krizių ateityje. Šiuo tikslu nutarta TVF ir kitoms institucijoms skirti 1,1 trilijono JAV dolerių (832 mlrd. eurų), būtinų visuotinei ekonomikai gaivinti. Taip pat nuspręsta iki 250 mlrd. JAV dolerių (185 mlrd. eurų) padidinti TVF kredito ribą sunkumų patiriančioms valstybėms, tęsti Pasaulio banko reformą, dėl kurios sutarta dar 2008 m. spalį, ir imtis kitų būtinų priemonių.
* Skatinti investicijas ir tarptautinę prekybą, kartu ribojant protekcionizmo galimybes. Susitarta vengti naujų ekonominių barjerų, galinčių kliudyti tarptautinės prekybos atsigavimui, ir imtis kitų būtinų fiskalinių priemonių. Pasaulio prekybos organizacija įpareigota įvardyti ir viešai sugėdinti tuos, kurie griebiasi protekcionizmo. Taip pat nuspręsta kuo greičiau užbaigti Dohos derybų raundą (pasaulio ekonomika turėtų pasipildyti dar 150 mlrd. JAV dolerių).
* Skatinti tarptautinės ekonomikos atsigavimą. Šio tikslo ketinama siekti, be jau minėtų priemonių, taikant ir paramos trečiojo pasaulio valstybėms instrumentus – pagalbą šių valstybių prekybai, skolų nurašymą ir kt. Be to, numatyta skirti tiesioginę finansinę 50 mlrd. JAV dolerių (37 mlrd. eurų) paramą vargingiausių pasaulio valstybių socialinės apsaugos, prekybos ir ekonominės plėtros skatinimo programoms.
Persilaužimas tarptautinės ekonomikos gaivinimo kelyje
Kaip pasakė JAV prezidentas Barackas Obama, šiame G-20 susitikime pasiektus susitarimus galima vadinti „persilaužimu siekiant pasaulinės ekonomikos atsigavimo“. Pirma, šiame renginyje susitarta dėl tarptautinės ekonomikos bei politikos praktikoje precedento neturinčių žingsnių pasaulinei ekonomikai gaivinti (institucinių reformų, finansinės paramos masto ir kitų aspektų). Antra, platus priimtų sprendimų turinys, pradedant tiesiogine finansine parama besivystančioms šalims ir baigiant griežtesne tarptautinės finansų sistemos kontrole, patvirtina „didžiųjų“ ryžtą tarptautinėje ekonomikoje susidariusią padėtį taisyti iš pagrindų ir tai bendromis jėgomis bandyti daryti jau artimiausiu metu. Galiausiai, trečia, būtina paminėti ir didelę susitikime priimtų sprendimų praktinę vertę. Nors panašiuose ekonominiuose forumuose neretai pasitaiko formalių įsipareigojimų, šįkart priimti įgyvendinami, tarptautinės ekonominės sistemos realijas atitinkantys sprendimai. Todėl Londone vykusiame Dvidešimties grupės susitikime priimti nutarimai turi nemenką potencialą gaivinant pasaulio ekonomiką vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Šią prielaidą puikiai atspindi ir greiti rezonansiniai pokyčiai tarptautinėse rinkose iškart po susitikimo.
Į G-20 sprendimus tarptautinių rinkų dalyviai reaguoja teigiamai
Dvidešimtuko grupės susitikimo poveikis įvairioms pasaulio rinkoms buvo pastebimas jau balandžio 3 dieną. Informacinio portalo duomenimis, investuotojams teigiamai įvertinus Londone priimtus sprendimus, JAV akcijų rinkos apyvarta gerokai šoktelėjo. Panaši padėtis susiklostė ir Vakarų Europos, Azijos, Lotynų Amerikos bei Australijos akcijų rinkose. Bene labiausiai brango bankų akcijos, taip pat kilo automobilių gamintojų akcijų kainos ir kt. Antrąją balandžio savaitę daugumos akcijų rinkų apyvarta sumažėjo, tačiau išliko stabili.
Po dvidešimties įtakingiausių valstybių susitikimo pabrango ir nafta. Portalo duomenimis, „Brent“ naftos kaina Londono tarptautinėje naftos biržoje balandžio 3 d. pakilo iki 50,84 JAV dolerio (37,62 euro) už barelį. Kitą penktadienį, t. y. balandžio 10 d., ši kaina jau siekė 53,12 JAV dolerio už barelį (39,3 euro).
Tokią akcijų ir naftos rinkų reakcija laikytina investuotojų pasitikėjimo G-20 susitikime priimtais sprendimais pavyzdžiu. Taigi – ir viena iš tikėtino ceteris paribus laipsniško vartojimo ir kitų mainų, būtinų tarptautinei ekonominei pusiausvyrai atkurti, augimo prielaidų.
Vietoje išvadų
Balandžio 2 d. Londone Dvidešimties grupės priimtų sprendimų paketą, skirtą kovai su pasauline ekonomine krize, pagrįstai galima laikyti pasverta, griežta ir plataus praktinio užmojo ekonomine priemone.
Vis dėlto ją vadinti „greito veikimo panacėja“ tarptautinei ekonomikai būtų klaidinga. Įvertinant kompleksinę ir išties sudėtingą tarptautinės ekonominės sistemos prigimtį, tai veikiau svarbus žingsnis vidutinės trukmės ar net ilgalaikiame procese, kurio sėkmė priklausys tiek nuo šių, tiek nuo vėlesnių ekonominių ir politinių tarptautinio lygmens sprendimų praktinio įgyvendinimo ir, žinoma, sėkmės.
Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
