„Atvažiuoti į tokį stadioną ir tokią stiprią komandą pastatyti į tokią situaciją yra pozityvu iš mūsų pusės. Iš kitos pusės labai gaila, nes antras rungtynes iš eilės paliekame stadioną liūdnoki. Tas jausmas toks pat nemalonus, žinant, kad laiko buvo likę nedaug. Bet esu patenkintas kaip vaikinai kovėsi.
Buvome labai gerai pasiruošę šioms rungtynėms. Žinojome, kur jų stipriosios pusės ir ginklai. Stengėmės juos paneigti, bet tai pareikalavo labai daug energijos. Žinau, kiek jėgų kainuoja tokios rungtynės.
Pasikartosiu, bet mūsų žaidėjams trūksta praktikos tokio intensyvumo rungtynėse. Pabaigoje buvo sunku rasti fizinių resursų, išlaikyti tokį tempą. Šiame komponente atsiliekame, tačiau komandos dvasia ir vieningumas matėsi aikštėje. Vaikinai nusipelno rezultato ir galim savim didžiuotis.
Neabejoju, kad škotus nustebinome, nes žinau ką šiai šaliai reiškia futbolas ir ką reiškia nelaimėti. 40 tūkst. žiūrovų liko nepatenkinti. Malonu, kad mūsų aistruoliai paplojo. Ačiū kiekvienam iš jų, kad surado laiko, noro ir lėšų atvykti mus palaikyti. Mes tikrai tai jautėme.
Statistiniai duomenys rodo, kad pralaimėjome aukštus kamuolius, kurie yra tarsi škotų kraujyje. Tačiau kitose dvikovose vyriškumu tikrai nenusileidome. Po rungtynių buvo pilna rūbinė sužeistų. Tokios buvo rungtynės – vaikščiojo alkūnės, visi trankėsi galvomis. Žaidėjai negailėjo nei savęs, nei kitų. Po trijų dienų laukia rungtynės, todėl laukia didelis iššūkis atstatyti jėgas.
Įmušėme puikų įvartį po kombinacijos – ne atsitiktinis, ar atšokęs. Buvo neblogų išėjimų į ataką, susikūrėme gerų progų. Natūralu, kad ne visi smūgiai kris į vartus. Škotai taip pat turėjo daugiau progų, tačiau įmušė vieną įvartį. Abi komandos galėjo ir laimėti, ir pralaimėti.
Nė viename rungtynių etape nenorėjome sulįsti į baudos aikštelę ir atsispardyti. Kaip ir su slovėnais per paskutines dešimt minučių stengėmės ir atakuoti. Pirmos dvejos ciklo rungtynės nuteikė optimistiškai. Skaudu, kad vaikinams reikia pergyventi jausmų gamą, kai pergalė yra čia pat ir išslysta. Daug turėjau rungtynių, kur nelaimėdavau ar laimėdavau paskutinėmis sekundėmis.
Žinau, ką reiškia žaidėjui, kuris atidavė viską, daugiau negalėjo duoti, ir kai pergalė prarandama. Dabar svarbiausia apie tai pamiršti ir likti su pozityviais dalykais. Kitos rungtynės labai svarbios. Manau, kad žaidėjai užsitarnavo pagarbą. Negalime nuvilti savęs ir aistruolių.“
A. Novikovas: „Galėjome turėti šešis taškus“
Po lygiosiomis pasibaigusių rungtynių Glazge Lietuvos rinktinės žaidėjai kalbėjo apie dvilypius jausmus dėl neišnaudotos progos nugalėti ir svečiuose pasiekto taško. Komentarai po rungtynių: Saugas Fiodoras Černychas: „Šiandien vėl pasisekė įmušti. Gaila, kad tai nebuvo pergalingas įvartis. Džiaugsmas, dėl įvarčio, be abejo, daug mažesnis. Po pirmojo kėlinio atėjome visi vyriškai pakalbėjome, kad reikia taip pat žaisti, spausti, nebijoti varžovų. Įmušėme įvartį, turėjome dar progų, jų neišnaudojome. Gaila, kad nepavyko.
Bet nuotaika nėra prasta. Ko gero, iš mūsų tokio žaidimo nesitikėjo, kad iki pabaigos pirmausime. Norėjome pergalės, kovėmės iki galo, bet gaila, nepavyko. Sieksime pergalės prieš Maltą.“
Vartininkas Ernestas Šetkus:
„Deja, vėl rungtynių pabaigoje praleidome įvartį. Liūdėti nėra kada. Vis dėlto pasiektos lygiosios Škotijoje, svečiuose prie varžovų aistruolių. Nenuvylėme nei trenerių, nei gerbėjų, nei patys savęs. Galima liūdnai pajuokauti, kad pripratome paskutinę minutę praleisti.
Bet vis dėlto prieš Slovėniją buvo labiau apmaudu, nes pirmavome dviem įvarčiais. Nėra tokio nusivylimo, nes čia pirmavome vienu įvarčiu, išvykoje, todėl normalu, kad škotai rungtynių pabaigoje mus spaudė. Nepavyko apsiginti. Varžovai tuo stiprūs, kad toli meta iš užribio, gerai atlieka perdavimus iš krašto. Jie labiau pripratę prie tokio žaidimo, nes rungtyniauja Anglijoje, Škotijoje.“
Saugas Arvydas Novikovas:
„Tikėjomės tokios atmosferos, kad žiūrovai bus nusiteikę prieš mus. Sugrįžimas į Škotiją neblogas, tačiau galėjome išlaikyti pergalę. Važiavome žaisti dėl pergalės. Nenorėjome atsitraukti, norėjome atakuoti. Labai apmaudu, kai antras iš eilės rungtynes leidome varžovams ištraukti lygiąsias. Galėjome turėti šešis taškus, turime du.
Šiandien man rungtynės pavyko, bet svarbiau yra komanda ir rezultatas. Jaučiuosi gerai, bet niekas nepakeis to jausmo, kai komanda pasiekia pergalę. Nežinau kas bus toliau su klubu, bet tikiuosi, kad grįšiu į savo klubą ir žaisiu, kad treneris žiūrėjo šitas rungtynes.“
Gynėjas Vytautas Andriuškevičius:
„Stebėti rungtynes nuo suolelio buvo daug sunkiau. Pasikartojo nemalonus scenarijus, kai rungtynių pabaigoje praleidžiame įvartį. Ironiška tai, kad išeiname nusiminę.
Rūbinėje po rungtynių buvome nusiminę, bet priminėme vienas kitam, kad rezultatas geras ir pažengėme žingsnį į priekį. Treneris sakė, kad nereikia nukabinti nosies, svarbiausia dabar įveikti Maltą. Galbūt prieš rungtynes būtume sutikę su lygiosiomis, bet dabar esame labiau nusivylę. Atmosfera buvo labai nuostabi – nesu matęs, kad visas stadionas taip dainuotų himną, o Škotija yra stipri komanda.“
