Politikų, sporto valdininkų, verslininkų sluoksniuose garsiau kalbama apie Lietuvos futbolo federacijos (LFF) krizę. Tampa aišku, kad dabartiniai šalies federacijos vadovai nesivargina ieškoti išeities iš keblios padėties.
Apie Lietuvos futbolo rinktinės dvikovą su pasaulio čempionais ispanais buvo žinoma jau seniai, tačiau iki paskutinės dienos nepasirūpinta varganai atrodančio Kauno S. Dariaus ir S. Girėno futbolo stadionu.
Atrodytų, atsakomybę turėjo prisiimti LFF vadovai, bet jie tylėjo. Likus dviem valandoms iki varžybų pradžios paskelbta, kad mūsų futbolo aikštė pasaulio čempionų ispanų sveikatai nekelia didesnės grėsmės, todėl jie sutiko žaisti.
Kieno rankose valdomas futbolas?
Virš LFF generalinio sekretoriaus J. Kvedaro debesys tvenkiasi ne vienus metus. Gandai, kad šalies futbolui diriguojama iš garsiųjų Kauno Vilijampolės Daktarų gaujos vyrų aplinkos, sklando jau bemaž du dešimtmečius.
Kodėl J. Kvedaro figūra neužkliuvo dabartiniams sporto valdininkams, galima tik spėlioti. Kaip „Balsas.lt savaitei“ sakė paprašytas padėtį pakomentuoti vienas teisėsaugos pareigūnų, greičiausiai sporto pasaulio asmenys informaciją apie svarbų LFF žmogų skaitė nuo kito galo: „Šis asmuo baudžiamojon atsakomybėn Daktarų nusikalstamo susivienijimo ikiteisminiame tyrime netraukiamas, tad daugiau apie jį ką nors sakyti nėra ką. Galimas dalykas, kad praeityje jis ir buvo kaip nors susijęs su Daktarais...“
Beveik prieš du dešimtmečius Daktarų irštvoje „Vilijoje“ su Daktarų bosais linksminosi ir atlikėjos iš vokiečių popgrupės „Boney M“. Užeigos patalpose kadaise buvo registruota bendrovė „Paloma“, kurioje buvo įdarbintas ir dabartinis LFF generalinis sekretorius J. Kvedaras
Nuo 2000 metų, kai J. Kvedaras įsitvirtino LFF, kyla nedviprasmiškų įtarimų, kad senosios vilijampoliečių mafijos čiuptuvai atauga, tik kitu pavidalu. Tam yra priežasčių: netrukus Klaipėdos apygardos teisme vyksiančiuose Henriko Daktaro ir jo parankinių kadaise padarytų nusikaltimų teismo procesuose, nežinia kokią informaciją ir apie ką gali atskleisti šis skandalingai pagarsėjęs buvęs Kauno mafijos lyderis.
Vakaras su Daktarų lyderiais
Tirdamas senų laikraščių iškarpas, šių eilučių autorius rado dienraštį, kurio penktajame kriminalinėmis istorijomis garsėjusiame puslapyje buvo išspausdinta fotografija iš Daktarų gaujos pamėgto „Vilijos“ restorano atidarymo iškilmių.
Čia buvęs Kauno „Inkaro–Grifo“ futbolo komandos vyriausiasis treneris J. Kvedaras, tuometis Kauno „Vilijos“ restorano patalpose Varnių 41 registruotos bendrovės „Paloma“ darbuotojas, buvo nusifotografavęs su vienu reketo pradininkų Kaune laikomu Valdemaru Ramoška.
Aptiktoje senų laikraščių iškarpoje yra fotografija, kurioje J. Kvedaras (dešinėje) matomas reketininkų garsenybės V. Ramoškos draugijoje per „Vilijos“ restorano atidarymo šventę
Jis yra vieno ryškiausių anų laikų laikinosios sostinės nusikalstamo pasaulio lyderių, pravarde Knopkė, plačiai išgarsėjusio Ričardo Ramoškos vyresnysis brolis.
„Balsas.lt savaitės“ redakciją pasiekusioje kriminalinės policijos analitikų sudarytoje pažymoje teigiama, kad 1995 metų vasarą buvęs Daktarų gaujos šulas, triskart teistas Alvydas Viktoras Laurinavičius, pravarde Luras, audringai su išskirtinėmis vaišėmis ir margaspalve kauniečių mafijozų kompanija atšventė nuosavo namo įkurtuves.
Garbingiausi to vakaro svečiai buvo ryškiausi senosios Kauno Daktarų gvardijos galiūnai – H. Daktaras, Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas, Egidijus Abarius, pravarde Goga, Vidmantas Siaurusevičius, pravarde Siauras. Taip pat nemažą įtaką anų laikų kriminaliniame pasaulyje turėję Jonas Bielskis ir Vitalijus Kostiučenka, pravarde Kaulas.
Kiek vėliau prie minėtos puotos dalyvių prisidėjo ne tik šio rašinio herojus J. Kvedaras, bet ir kiti sporto pasaulio veikėjai.
Įdomu, kad 2007 metų gruodį nuolat girtuokliavęs Luras staiga mirė. Kai kurių šaltinių duomenimis, jis galėjo būti nunuodytas, mat buvo vienas pirmųjų senųjų Daktarų veikėjų, kurie Policijos departamento pareigūnams sutiko geranoriškai duoti išsamius parodymus ir taip atskleidė tamsiausias vilijampoliečių gaujos paslaptis.
Įspūdingo sąrašo herojus
2004 metų lapkričio 5-ąją Kauno Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai, remdamiesi operatyvine informacija, jog H. Daktaras užsiima nusikalstama veika ir palaiko glaudžius ryšius su šešėlinio pasaulio veikėjais, Henytei skyrė griežtą laisvės suvaržymą.
Tąsyk H. Daktarui ONTT uždraudė bendrauti net su 71 asmeniu. Tarp jų būta ne tik žinomų laikinosios sostinės gangsterių, bet ir verslininkų.
Šiame spalvingas biografijas turinčių vyriškių būryje minimas ir J. Kvedaras.
2004 metais Kauno ONTT pažymoje H. Daktarui buvo uždrausta bendrauti net su 71 asmeniu. Tarp jų – ir J. Kvedaru
Kodėl išskirtines pareigas LFF einantis žmogus nuolat buvo minimas banditų draugijose? Į šiuos klausimus atsakyti negali arba nenori šiuo metu sėkmingai įvairiose srityse dirbantys buvę draugai.
Pats J. Kvedaras atsitvėrė tylos siena. „Ar turite ką veikti? Jei neturite, tai geriau eikite. Ir jei galite, sulyginkite visas duobes, kurios dabar yra“, – „Balsas.lt savaitei“ ganėtinai keistą atsakymą pateikė J. Kvedaras ir netrukus nutraukė pokalbį mobiliuoju telefonu.
Jautė mafijos spaudimą
Bandydamas išsiaiškinti, kiek kaltinimai J. Kvedarui, glaudžiai sietam su Daktarų šulais, yra realūs ir kiek jie gali būti paneigiami, žurnalistas paprašė dabartinį LFF prezidentą Liutaurą Varanavičių atsakyti į kai kuriuos klausimus.
– Jei tikėtume teisėsaugos institucijų turimais duomenimis, jūsų kolega J. Kvedaras anksčiau garsėjo ryšiais su skandalingai pagarsėjusiais Daktarų gaujos vyrais. Kaip reaguojate į tokio pobūdžio informaciją? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo L. Varanavičiaus.
– Asmeniškai tokios informacijos neturiu. LFF nė vienas tokio pobūdžio medžiagos nesame gavę. Jei tai medžiaga iš operatyvininkų, tada man keista, kad jie tokiais duomenimis nesidalija su federacija.
– Ar tiesa, kad prieš 11 metų prie jūsų išrinkimo LFF prezidentu prisidėjo tokie asmenys, kaip H. Daktaras, gerai teisėsaugai žinomi Arūnas Pukelis, pravarde Švinius, Raimondas Burba, pravarde Raikinas? Jeigu tai tiesa, kas konkrečiai prisidėjo ir kaip?
– Prie mano išrinkimo daug kas prisidėjo. Tuo metu futbole iš tiesų dalyvavo įvairūs kriminalinio pasaulio žmonės. Kokios jų pavardės, pravardės? Neatsimenu ir nenoriu apie tai kalbėti.
Apie kriminalinio pasaulio žmones buvo pasakyta tiek Alvydui Sadeckui (tuomečiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui – red. past.), tiek Artūrui Paulauskui (tuomečiam Seimo pirmininkui – red. past.).
Lankėmės pas juos, ypač A. Paulausko prašėme padėti apsisaugoti nuo nusikaltėlių. Tuo metu jie kaip tik veikė prieš mane. Buvo situacijų, kai jie tam tikrus žmones laikydavo uždarytus kambariuose, kad jie nebalsuotų už mane.
– Kokiai kriminalinei gaujai priklausė jūsų minimi gangsteriai?
– Taip veikė „Vilniaus brigados“ atstovai. Būtent tada ir kreipėmės į teisėsaugos struktūras, kad jie mus apsaugotų.
– Bet kodėl jie veržėsi į futbolo pasaulį? Ne paslaptis, kad mafija visame pasaulyje siekia iš anksto žinoti varžybų rezultatus. Galbūt jie norėjo kontroliuoti užkulisinius susitarimus dėl futbolo varžybų rezultatų?
– Kažkokias nesąmones kalbate... Jie paprasčiausiai norėjo paimti LFF vadovo postą. Tada net buvo jų skiriamas kandidatas, už kurį jie agitavo.
– Ką jūs, kaip LFF prezidentas, galėtumėte atsakyti į tai, kad Lietuvoje nėra nė vieno atitinkamo lygio futbolo stadiono, kuriame nebūtų gėda žaisti tarptautines rungtynes?
– Šis klausimas skirtas Vyriausybei. Tai, ką galėjome savo lėšomis, esame padarę, ir labai nemažai. Stadiono savo lėšomis tikrai nepastatysime. Juk neturime tiek pinigų.
LFF iš tarptautinių organizacijų ketveriems metams gauna paramą, siekiančią 2,5 mln. eurų. O iš tokių pinigų stadiono tikrai nepastatysime.
Paklauskite to paties Lietuvos krepšinio federacijos, kiek jie pastatė krepšinio arenų. Išgirsite tą patį atsakymą – nė vienos. Per septynerius veiklos metus į infrastruktūrą esame investavę per 20 mln. litų.
– Ar tiesa, kad J. Kvedaro moteris skirsto LFF buhalterijos pinigus?
– O kodėl privalau atsakinėti į klausimus apie žmonių asmeninį gyvenimą? Jei norite tęsti pokalbį apie jų asmeninį gyvenimą, daugiau šia tema nekalbėsiu...
TIK FAKTAI
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, paprašytas pakomentuoti J. Kvedarą lydintį skandalingą praeities šleifą, atsakė: „O ką galėčiau jums pakomentuoti? Kaip tik netrukus prasidės renginys, kuriame apdovanosime kilnaus elgesio laureatus. Taigi visiška priešingybė šiam reikalui. Aš tokios informacijos neturiu. Bet jei iš tiesų taip yra, manau, kad tokių žmonių neturėtų būti.“
Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis: „Teisėsaugos institucijos turėtų komentuoti, o ne mes. Kiek žinau, šis asmuo seniai eina savo pareigas. Manau, jei tokio pobūdžio informacija būtų tikroviška, ji būtų kasdien eskaluojama žiniasklaidos priemonėse. Jei išties bus pateikti konkretūs faktai, esu tikras, kad atitinkamos insitucijos imsis jo. Be to, apie konkrečias personalijas šiais laikais rizikinga kalbėti, nes, kaip sako japonai, žmogus išmoksta kalbėti iki dvejų metų, o liežuvio laikyti už dantų neišmoksta iki gyvenimo pabaigos.“
