Branduolinė jėgainė Japonijos Fukušimos prefektūroje, baigus visus avarinius darbus, niekada nebebus eksploatuojama, nors du iš šešių elektrinės reaktorių – penktasis ir šeštasis – per kovo 11-osios žemės drebėjimą ir cunamį praktiškai nebuvo pažeisti – juos spėta laiku išjungti.
Už visišką jėgainės uždarymą vakar pasisakė Japonijos premjeras Naotas Kanas. Išvakarėse palaikymą tokiam planui išsakė ministrų kabineto generalinis sekretorius Jukijas Edanas.
Nusprendė uždaryti
Trečiadienį Fukušimos-Daiči branduolinės jėgainės operatorė kompanija „Tepco“ paskelbė apie ketinimus išmontuoti suniokotus pirmus keturis reaktorius, tačiau kol kas Japonijos vyriausybė tik svarsto galimybę uždengti avarijų ištiktus reaktorius specialius audiniu, kad išvengtų radiacijos nuotekio.
Užsienio ekspertų teigimu, jeigu bus pasirinktas toks planas, pažeistiems reaktoriams visiškai ataušus juos būtinai reikės išmontuoti, o radioaktyvias medžiagas išvežti ir kažkur palaidoti. Visos šios procedūros gali užtrukti 30 metų ir kainuoti daugiau kaip trilijoną jenų (12 mlrd. JAV dolerių).
Siunčia žmones ir robotus
Kol kas situacija Fukušimos jėgainėje yra nepaprastai sunki. Dėl aukšto radiacijos lygio tenka periodiškai stabdyti avarijų pasekmių likvidavimo darbus, o visus specialistų bandymus sustabdyti radioaktyvių dalelių tolesnį pasklidimą žlugdo nepalankus oras. Didelė pavojingų medžiagų koncentracija jau fiksuojama toli už elektrinę supančios vadinamosios atskirties zonos ribų, o jų koncentracija jūros vandenyje sparčiai didėja. Paskutiniais duomenimis, radioaktyvaus jodo-131 kiekis vandenyje 4 385 kartus viršija normą. O pavojingiausios būklės antrajame reaktoriuje radiacijos lygis viršija tūkstantį milisivertų per valandą – tai keturiskart daugiau nei radiacijos dozė, kurią per metus leidžiama gauti avarijų branduolinėse elektrinėse likvidatoriams.
Radiacijos lygiui pavojingiausioje zonoje aplink Fukušimos-Daiči jėgainę matuoti JAV nusprendė į Japoniją pasiųsti 140 savo karo technikų. Jie taip pat padės kolegoms japonams spręsti kitas avarijos pasekmių likvidavimo problemas.
Kiek anksčiau amerikiečiai buvo pranešę, jog pasiųs į Fukušimą robotus, galinčius dirbti aukščiausios – žmonėms mirtinos – radiacijos zonose.
Kaip po karo
Japonijos vyriausybė kol kas neplanuoja išplėsti vadinamosios atskirties zonos aplink katastrofos ištiktą Fukušimos jėgainę. Tačiau, primena užsienio ekspertai, nereikia pamiršti, jog japonai labai nenoriai ją išplėtė nuo pradinių 20 km iki 30 km ir ilgai vengė tą daryti – šis sprendimas buvo priimtas tik kovo 25-ąją.
Japonijos branduolinio saugumo agentūros atstovų teigimu, iš minėtos 30 km zonos jau evakuoti visi gyventojai išskyrus maždaug šimtą žmonių. Tačiau iškeldintieji Fukušimos gyventojai susidūrė su nauja problema – laikini apgyvendinimo centrai ir ligoninės atsisako juos priimti net ir su mažais vaikais, būgštaudami, kad fukušimiečiai gali skleisti radiaciją. Didžiosios Britanijos laikraščio „The Daily Telegraph“ duomenimis, iš pabėgėlių reikalaujama pažymų, įrodančių, jog jie nebuvo apšvitinti. Su panašia diskriminacija savo laiku susidūrė japonai, išgyvenusieji 1945 metų Hirosimos ir Nagasakio bombardavimus. Jie tapo visuomenės atstumtaisiais tikrąja šio žodžio prasme: šie žmonės negalėjo susirasti būsto, darbo, net užregistruoti santuokos.
Tuo metu šalies policija deda visas pastangas, kad išspręstų kitą – žuvusiųjų per cunamį kūnų išvežimo iš šiaurės rytinių Honsiu salos rajonų – problemą. Vien tik Fukušimos-Daiči elektrinės aplylinkėse esančiose gyvenvietėse per kelias pastarąsias paras rasta apie tūkstantį kūnų.
Kaip teigia Japonijos žiniasklaida, iš pradžių manyta palaikus išvežti už atskirties zonos ribų, kad būtų galima atlikti jų atpažinimo procedūrą ir perduoti valdžios atstovams arba artimiesiems, tačiau šio plano atsisakyta išmatavus, kokią spinduliuotę skleidžia žuvusiųjų kūnai.
Dabar iškilo sunkumų ieškant vietos stichijos aukoms, rastoms aukštos radiacijos zonoje, palaidoti. Pareigūnai baiminasi vadinamojo antrinio apšvitinimo galimybės, pavyzdžiui, atliekant palaikų DNR analizę, ir ketina jau artimiausiomis dienomis kartu su medikais ir branduolinės energijos ekspertais aptarti tolesnių veiksmų taktiką.
