Brangstantis maistas vis daugiau amerikiečių verčia jungtis prie nemokamų produktų medžiotojų.
Save jie vadina „friganais“, arba laisvaisiais vegetarais (angl. „free vegans“). Pagrindinis jų tikslas – pasiekti šiukšlių konteinerius, į kuriuos išmetami greitojo maisto restoranų maisto likučiai, iki tai padarys šiukšlininkai, rašo britų dienraštis „The Times“.
Pasak jo, didėjančios maisto produktų kainos vis daugiau Niujorko viduriniosios klasės gyventojų atveda į neįprastos organizacijos, kuri užsiima „nardymu“ šiukšlių konteineriuose ieškant maisto atliekų, gretas.
Dažnėjantys reidai prie šiukšlių konteinerių – vis labiau stiprėjančio „friganų“ judėjimo išraiška. Niujorkiečiams vis sunkiau suduriant galą su galu šis judėjimas sparčiai populiarėja.
„Friganai“ vakarais rausiasi po šiukšlių maišus ir dėžes ieškodami valgyti tinkamų produktų bei įvairių namų apyvokos daiktų, pavyzdžiui, stelažų ar virtuvės reikmenų, kuriuos galima nuvalyti ir naudoti toliau.
Kvinse gyvenanti vidurinės mokyklos mokytoja, „Freegan.info“ judėjimo dalyvė Janet Kalish, organizuojanti šiukšlių atrankos ir maisto atliekų paieškos darbus, dienraščiui sakė, kad judėjimo narių sparčiai daugėja. „Vis daugiau žmonių rausiasi šiukšlėse – tarp jų yra ir tokių, kurie anksčiau nesijaudino dėl brangstančio maisto, o dabar ėmė ir susirūpino. Mes matome, kad vis daugiau žmonių ateina į mūsų rengiamus šiukšlių reidus“, - sakė ji.
Pasak J. Kalish, „friganai“ nesirausia po buitines atliekas, nes tai „tikros šiukšlės, nesuvalgytas ir sugedęs maistas, na, jūs suprantate“, bet rausiasi po Niujorko greitojo maisto įmonių, pavyzdžiui, „Dunkin‘ Donuts“, „Starbucks“, „Pret a Manger“ bei „D‘Agostino“ ir „Gristedes“ prekybos tinklų atliekas.
„Įmonės paprastai plastikinius maišus su maisto likučiais sustato ant šaligatvio apie devintą vakaro. Maždaug po valandos atvažiuoja šiukšlininkai ir juos pasiima. Mes stengiamės ateiti ten pirmieji. Tai ne taip šokiruoja, kaip gali atrodyti. Maistas šiukšlių konteineryje – viso labo didelis paketas su maisto produktais. Kadangi jis guli ant šaligatvio, tai nėra privati nuosavybė, todėl mūsų negalima apkaltinti jos pažeidimu“, - pabrėžė ji.
J. Kalish teigia nežinanti, kiek „friganų“ yra Niujorke, ir tvirtina, kad niekad nėra susirgusi, misdama šiukšlių konteineriuose rastais produktais. Tačiau ji pridūrė visuomet naujokams patarianti neliesti mėsos. „Ji gali būti sugedusi, be to, mėsa visuomet pavojingesnė“. Kitas „friganas“, atsisakęs pasakyti savo pavardę, sakė, kad visuomet pakeliui į namus paimantis iš „Pret a Manager“ užkandinės šiukšliadėžių 5 – 6 paketus su sumuštiniais „Tai nieko ypatingo. Tiesiog užklijuoti paketai su sumuštiniais. Aš įsidedu juos į rankinę, vieną suvalgau pats, kitus pasiūlau draugams ir kolegoms ar, važiuodamas į namus, metro išdalinu benamiams. Maistas dabar toks brangus, kad negaliu to nedaryti. Paskaičiavau, kad rausdamasis po šiukšles ir ieškodamas maisto sutaupau 50 dolerių per savaitę“, - atviravo jis.
„Bananai – tikras radinys, - priduria J. Kalish. – Atidarai paketą ir netiki savo akimis: prieš tave – apie 100 puikių bananų, išmestų turbūt tik dėl to, kad į parduotuvę buvo atvežta nauja jų siunta, o šie nebuvo tokie švieži.“
Per pastaruosius 2 metus amerikiečiai susidūrė su maisto produktų ir degalų brangimu, kurį sukėlė didėjanti etanolio – švarių biodegalų – paklausa, pastebi „The Times“.
Vašingtonas padidino subsidijas amerikiečių fermeriams, norėdamas paskatinti juos auginti etanolio gamybai tinkamą žaliavą. Etanolis varomas iš grūdų ar kukurūzų masės. Kadangi kukurūzai pabrango, tapo brangiau išlaikyti karves. Nuo 2006 m. pienas JAV pabrango dvigubai, pašoko grūdų kaina, o brangstanti nafta padidino kitų maisto produktų, tarp jų vaisių ir daržovių, pristatymo kaštus.
Pasak dienraščio, balandį didžiausias pasaulyje mažmeninės prekybos tinklas „Wall-Mart“ buvo priverstas apriboti prekybą ilgagrūdžiais ryžiais, kad būtų galima užtikrinti stabilų jų tiekimą. Bendrovė tvirtina, kad restoranai ir kitos įmonės, siekdamos užbėgti už akių kainų kilimui, bando sukaupti jų atsargas.
Pernai Harvardo universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad Amerikos vidurinioji klasė išgyvena didžiausią finansinį sunkmetį nuo pat 6-ojo XX a. dešimtmečio pradžios. Šeimos susiduria su augančiomis maisto ir kuro kainomis, sugriežtintomis kreditų išdavimo sąlygomis, mažėjančia gyvenamųjų būstų verte ir didėjančiais sveikatos draudimo įnašais, rašo „The Times“.
