Visame pasaulyje tas pats prekių ženklas, vienodas produktas ir skonis, panašus interjeras – franšizės verslo modelis taikomas ne tik restoranams „McDonald's“.
Specialistai sako, kad franšizuoti galima bet kurią sritį, jei tik verslo modelis patikrintas ir veiksmingas. Deja, kaip ir visur, šimtaprocentinės sėkmės garantijos nusipirkęs franšizę, kad ir už 45 tūkst. JAV dolerių, negausite. Pasaulyje vertinamas, Lietuvoje toks modelis dar tik mina kelią versle, o ir kitąmet į Lietuvą įžengsianti „Ikea“ kuriama franšizės principu.
Lietuvos franšizės centro direktorius Severinas Žilinskis sako, kad įmonės, turinčios patikrintą verslo modelį ir besiplečiančios franšizės pagrindais, mažiau rizikuoja nei steigdamos nuosavus padalinius: jos išvengia išlaidų, susijusių su verslo administravimu, todėl daugiau laiko ir pastangų gali skirti verslo koncepcijai plėtoti. Pašnekovas vardija įmones, Lietuvoje veikiančias franšizės principu: kosmetika „The Body Shop“, „L'Occitane“, „Aprangos“ grupės drabužių parduotuvės, viešbučiai, automobilių nuomos tinklai, NT agentūra „Re/Max“. Suskaičiuojantis jų apie 200 S. Žilinskis įsitikinęs, kad Lietuvoje vietos atsirastų dar 300 franšizių.
Šios sąlygos – patogu
„Buvimas tinkle palengvina klientų pritraukimą: tai žinomas, patikrintas prekių ženklas. Net kai franšizės prekės ženklas yra nežinomas, davėjas suteikia priemonių, leidžiančių jį išplėtoti labai greitai, – aiškina S. Žilinskis. – Be to, nuolatinis palaikymas visose sferose: franšizės gavėjui nereikia rūpintis esminiais klausimais – davėjas prisiima koncepcijos plėtrą, tiekimą, o gavėjas daro tai, ką turi mokėti geriausiai – aptarnauti klientus. Tai ir yra pasidalijimas atsakomybe: vienas atsakingas už bendravimą su klientais, kitas – už tai, kad jis būtų sklandus ir pelningas.“
Anot jo, mažesnis poreikis investicijoms ir padalinio priežiūrai lėmė ir „Ikea“ franšizės modelį Lietuvoje. „Ikea“ nėra visai gamintoja, tai labiau prekių ženklo ir rinkodaros kompanija: sukuria kolekciją, kuri gaminama visame pasaulyje. Žymiai efektyviau ir paprasčiau parduoti franšizę, užtikrinti pardavimą, turėti tinklą, o ne užsiimti tiesiogine jo priežiūra. Aišku, jie stebi, konsultuoja, tikrina kokybę, tačiau nereikia samdyti personalo, prižiūrėti buhalterijos“, – sako S. Žilinskis.
Abiem franšizės pusėms naudingas ir masto ekonomijos efektas, įsitikinęs S. Žilinskis: kai įmonė turi daug franšizių, auga jos apyvarta, todėl tiekėjas taiko dideles nuolaidas, kuriomis gali naudotis ir franšizės gavėjai.
Nėra vietos savivalei
Anot jo, vien pradinio kapitalo franšizei įsigyti nebeužtenka, reikalinga ir patirtis: davėjai priklausomai nuo verslo modelio kelia skirtingus reikalavimus norinčiajam įsigyti franšizės teises. Dažniausiai detalios franšizės sutartys pažeidžiamos ir nutraukiamos, kai nesilaikoma davėjo nustatytų principų, daroma žala įvaizdžiui ar netinkamai naudojamas prekių ženklas.
„Sutartis nori nutraukti, kai gavėjas nėra pelningas, nes tada davėjas negali reikalauti pinigų, kai neatitinka kokybės standartų ir kai savivaliauja veiklos srityje, kuri griežtai apibrėžta. Ir praktika, ir teorija rodo, kad absoliuti dauguma atvejų, kai padaliniui franšizės veikla nesiseka, būna dėl gavėjo klaidų“, – sako S. Žilinskis.
Anot jo, vien žinomas ženklas sėkmės negarantuoja: reikia pastangų, o dar prieš įsigyjant franšizės teises verta išsiaiškinti, ką įsipareigoja gavėjas, kokios davėjo funkcijos.
S. Žilinskio teigimu, dažniausiai franšizės pirkėjas turi investuoti į padalinio steigimą, sumokėti vienkartinį mokestį, o vėliau mokėti periodinį mokestį nuo pardavimo. Tiesa, franšizės mokesčių modelių gali būti įvairių, todėl investicijos į padalinio atidarymą gali siekti nuo šimto iki milijono litų, o pradinis teisės naudotis verslo modeliu ir prekių ženklu mokestis – nuo nulio iki šimtų tūkstančių eurų.
Pats nepasidarysi
Žiuljenas Galeckas, „JG Franchise“ vadovas, pernai įsigijęs master franšizę, suteikiančią teisę parduoti NT bendrovės „Re/Max“ franšizes, sako, kad toks verslo modelis nesuteikia sėkmės garantijos, tačiau sumažina rizikos galimybę: perduodama biuro valdymo, know–how struktūra, rekomenduojamos sąnaudos, o žinomas vardas sutaupo ir laiko, ir pinigų.
„Kaip vadinu, „pasidaryk pats“ Lietuvoje yra stiprus, bet tai nieko nauja, – sako jis. – Matyt, visose šalyse, lipančiose ekonominės brandos laipteliais, reikia perilipti šį principą. Visur vyrauja mentalitetas: kam man mokėti, jei galiu pasidaryti pats. Versle tai yra mažos detalės, kurios padeda sunkiu metu, neleidžia daryti klaidų. Iš nepasisekusių verslų, franšizių yra kelis kartus mažiau, o juk pirmaisiais metais žlunga maždaug 20 proc. verslų.“
Ž. Galecko teigimu, franšizės pirkėjas už tam tikrą mokestį gauna tinklo bendradarbiavimo galimybes, technologinius mokymus, klientų valdymo sistemas. Anot jo, toks verslo modelis padėjo ir per krizę: biurai turi ne vadovus, o savininkus, kurie investuoja į savo verslą, taip pat keliama NT brokerių motyvacija.
„Bendras principas – duodame patikrintą, veikiantį modelį ir pradžioje norėtume, kad jo būtų laikomasi, – teigia Ž. Galeckas. – Visada sakau, kad tai stipri reikomendacija: daryk, kaip sakome mes. Sveikintina iniciatyva, naujas požiūris, idėjos, kalbamės, dalijamės patirtimi, jei vienas kažką gero sugalvojo, įdiegsime, bet pradžioje nenorime eksperimentavimo ir su tėvišku autoritetu stengiamės neleisti klaidžioti. Juridiškai, aišku, yra standartai, etikos kodeksas, prekių ženklo naudojimo taisyklės. Bet kaip plėtoti verslą, motyvuoti brokerius, turi teisę nuspręsti savininkas.“
Turėti pinigų neužtenka
Kavinių tinklą „Coffee inn“ valdančios bendrovės „Keturi kambariai“ direktorius Vygantas Makselė „Ekonomika.lt“ sako, kad franšizės pagrindais tinklas plečiamas tik kituose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Rygoje veikia padaliniai, o pernai pradėtas verslo modelis pasiteisino.
„Mūsų verslo modelis nėra toks paprastas – tiesiog parduoti kavą. Esame labiau sociali vieta, kur vyksta renginiai, pranešama apie kitus miesto renginius. Tokiam dalykui įgyvendinti reikalingas stiprus verslo partneris, kuris gyventų to miesto ritmu ir galėtų perteikti visa tai, ką mes darome Vilniuje“, – aiškina V. Makselė.
Jis sako, kad pagrindinis reikalavimas potencialiam partneriui toli gražu nėra pradinis kapitalas, jis turi atitikti ir asmeninius reikalavimus.
„Iš tikrųjų mes parduodame griežtą franšizę, jeigu galima taip pasakyti. Neleidžiame laisvai interpretuoti nei mūsų kokybės, nei verslo koncepcijos. Tai ne mechaninis kavos pardavimas, tai kultūrinė, socialinė vieta mieste“, – sako V. Makselė.
Advokatų kontoros „Sorainen“ advokato padėjėjas Laurynas Ramuckis aiškina, kad įstatymai franšizės gavėjui nepalankių sąlygų nenumato. Gavėjas ir davėjas savo pareigas ir atsakomybę numato franšizės sutartyje.
„Kadangi franšizės sutartys dažniausiai pasirašomos su žinomų prekių ženklų atstovais, daug vietos deryboms nėra ir franšizės davėjai dažniausiai taikstosi su „stipriosios“ šalies iškeltomis sąlygomis. Todėl būtina atkreipti dėmesį, ar franšizės gavėjas yra pajėgus pradėti verslą finansiškai, nes dažniausiai būtent tai, o ne teisiniai aspektai yra kliūtis tolesnei franšizės verslo plėtrai Lietuvoje“, – sako L. Ramuckis.
Faktai: Franšizės Lietuvoje
Rugsėjo 26 dieną Vilniuje vyks tarptautinė franšizavimo dienos konferencija „Brand 4 Baltic 2012“
Franšizės sutartis privalo būti rašytinė, kitaip ji negalioja
Franšizės gavėjas, jei tinkamai vykdė sutartį, pasibaigus jos terminui turi teisę sudaryti naują tokiomis pat sąlygomis
Lietuvoje pajamos, gaunamos franšizės davėjo, apmokestinamos 15 proc. pelno mokesčiu
LR Civilinis kodeksas yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis franšizės sutartis
Gabija SABALIAUSKAITĖ
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (32(94), rugsėjo 3- rugsėjo 9 d.)
