Skurdi kaimiška buitis, girtavimas, nuogi vyrai ir moterys užsiimantys seksu – tokią lietuviško kaimo realybę savo darbuose atskleidžia fotografas Rimaldas Vikšraitis. Neseniai fotografo nuotraukos pasirodė tinklaraštyje smagazine.com, kur prie jų pateikiamas trumpas aprašas ir paminima, kad fotografų darbai atsirado jam važinėjant po Lietuvos provincijas ir bendraujant su vietiniais gyventojais. Anot tinklaraščio, šių darbų niekaip nebūtų galima priskirti moderniajam menui, nes dalis jų atsirado dar sovietmečiu, o ir Lietuvai tapus ES nare, menininko braižui liko būdingi aštrūs socialiniai akcentai. Pats menininkas sako, kad tik laikas parodys tikrąją jo fotografijų vertę.
Savo karjeros pradžioje fotografas dešimt metų dirbo Šakių buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato fotoateljė. Nuo 1985 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1997 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. 2000–2001 m. ir 2003–2004 m. paskirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos individuali valstybės stipendija. Didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d'Arles“ (Arlio susitikimai) Arlyje (Prancūzija) 2009 m. jo darbai įvertinti pagrindiniu, Metų atradimo prizu.
Fotografas surengė daug autorinių parodų, laimėjo I vietą Čikagoje (1995), gavo diplomus fotofestivaliuose Belgijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, Austrijoje. Jo darbams būdingas šiurkštokas realizmas. Svarbiausi darbai: „Skerstuvės“ (1982–1986); „Kelio pabaiga“ (1988–1995); „Laukimas“ (1988–1998); „Aktas – negyvenamoje sodyboje“ (1991); „Pieva vienuoliktą valandą“ (1995); „Deganti kaukė“ (1996–1997). „Beprotiškas pasaulis“ (1995); „Pavasario išdaigos“ (1996); „Pavargusio kaimo grimasos“ (1998); „Vienkiemio godos“ (2002).
