Pagrindinis parodos tikslas, anot Jurgio - parodyti kitokią Kolumbiją. Nes ji - ne vien tik salsa ir narkotikų mafija...
Kaip kilo ši idėja surengti parodą?
Viskas prasidėjo nuo to, kad rudenį į Lietuvą atvyksta Kolumbietis dainininkas Juanes. Manęs paprašė padirbėti su pasiruošimo darbais ir aš mielai sutikau, nes tai puikus atlikėjas. Tačiau labiausiai man rūpėjo lietuviams pristatyti Kolumbijos kitą pusę, tikrąjį jos charakterį. Juk dauguma Kolumbiją įsivaizduoja kaip kokaino ir mafijos šalį... Noriu parodyti tikrąją Kolumbijos kultūrą.
Ar fiksuodamas šiuos vaizdus jau žinojai, kad visa tai taps paroda?
Ne, nežinojau - šios nuotraukos iš seno archyvo. Man patinka fiksuoti vaizdus. Kartais prifotkinu ir pats tuo metu nežinau, koks tai grožis. Noriu, kad žmonės pamatytų daugiau grožio, kurio dažnai nepastebime. Labai mėgstu ieškoti gražių vaizdų, rakursų, šviesos stebuklų...
Ką labiausiai mėgsti fotografuoti?
Žmones arba situacijas - labai gražias arba sudėtingas. Nuotaikas. Tokias, kur atrodo lyg ir nieko čia ypatingo, bet sukelia kažkokius jausmus, mintis. Va, pavyzdžiui tokia (rodo į nuotrauką, kurioje senas, skvarbaus žvilgsnio vyriškis) - kažkas joje yra ir tiek. Arba ta, kur motociklu veža gėles - atrodo gėles fūrom turėtų vežti, o čia motociklu. Nors kita vertus, gal čia merginai puokštę veža. Todėl ir įdomu, kad sukelia visokių minčių.
Rudeniop žadi pristatyti tokių pačių - pietietiškų - ritmų koncertinę programą. Papasakok trumpai, kokia ji bus?
Šią programą ruošiu jau gana ilgai. Ji yra tarsi tęsinys to, ką pradėjome daryti su „Inculto“. Labiausiai noriu išlikti tikru pietietiškos kultūros atžvilgiu. Noriu padaryti kuo autentiškiau, tikriau. O kaip tai atrodys, kai viskas kristalizuosis - dar bus matyti vėliau.
O kokia kalba dainuosi?
Stengsiuosi kuo daugiau ispaniškai. Kuo daugiau ispaniškai, kuo daugiau.
