Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Siauroje, iki 50 oC įkaitusioje kabinoje, vos kelių centimetrų aukštyje gulsčiomis skriejate 300 km/val. greičiu, Vietomis jus slegia 5 atmosferoms prilygstanti jėga, o aplink, tokiomis pat sąlygomis, zuja 21 likimo brolis. Vos po poros valandų visi sversite 4 kilogramais mažiau. Sveiki atvykę į „Formulę-1“.
Kad astronautams ir viršgarsinių naikintuvų pilotams fizinėmis savybėmis prilygstantys atletai galėtų visiškai išnaudoti savo potencialą, kiekviena iš 11-os lenktynėse dalyvaujančių komandų išleidžia milijonus.
Lenktyniniai automobiliai, vaizdžiai vadinami krentančio meteorito vardu „bolidas“, kuriami ne ką mažiau preciziškai nei kosminiai aparatai. Teigiama, kad 2013 metų „Formulės-1“ (F-1) bolidą sudaro 88 tūkst. skirtingų detalių, tad jei inžinierių tikslumas būtų „tik“ 99,9 proc., net 88 detalės būtų sumontuotos netinkamai.
O tikslumas sporte, prie televizijos ekranų prikaustančiame pusę milijardo žiūrovų, – svarbiausias. Per 2010-ųjų sezoną šiuo metu „Scuderia Torro Rosso“ komandos automobilį pilotuojantis Sebastienas Buemi dėl netinkamai įvertintos priekinės pakabos tvirtumo neteko abiejų priekinių ratų važiuodamas 300 km/val. greičiu. Po įvykio žurnalistų paklaustas, ar nebijos sėsti prie vairo ateityje, S. Buemi lakoniškai atsakė: „Apie baimę negalvoju.“
Mechanikai baltais kostiumais
Kad automobilis galėtų iš vietos įsibėgėti iki 160 km/val. greičio ir visiškai sustoti vos per 4 sekundes, reikia visos armijos inžinierių. F-1 komandos, kurių biudžetai svyruoja nuo 60 mln. eurų (207 mln. litų) iki 245 mln. eurų (845 mln. litų), didžiąją dalį lėšų skiria tyrimams, leidžiantiems sukurti aerodinamiškai ir techniškai tobulą aparatą.
Apie F-1 komandų meilę inžinieriams liudija ir skiriamos lėšos – bendroje įskaitoje pirmaujančios „Redbull Racing“ komandos vyriausiasis inžinierius Adrianas Newey už savo talentą kasmet gauna daugiau nei 7,5 mln. eurų (25,8 mln. litų). Verta pabrėžti, kad A. Newey atlyginimas pranoksta 16 iš 22 lenktynininkų pajamas: kai kurių F-1 pilotų atlygis siekia palyginti nedaug – 150 tūkst. eurų (517 tūkst. litų) per metus.
Dėl aerodinaminių savybių aukštyn kojomis apverstą lėktuvą primenantys bolidai pateisina inžinieriams mokamą atlygį. Vos 2,4 litro variklis, tūriu nusileidžiantis kai kurių šeimyninių automobilių motorams, sugeba išspausti net 18 tūkst. apsukų per minutę – tai reiškia, kad variklio stūmoklis per sekundę pakyla ir nusileidžia 300 kartų. Įprastas automobilis, pasiekęs pusę šios apkrovos, tikrąją ta žodžio prasme, sprogsta.
Siekiant geriausių rezultatų į pagalbą pasitelkiami ir spartūs kompiuteriai. Per rungtynes beveik 200 sensorių transliuoja variklio ir kėbulo detalių informaciją į vadinamuosiuose boksuose esančius kompiuterius, kurie padedami analitikų šifruoja duomenis realiu laiku ir teikia pastabas lenktynininkams. Kiekvieną lenktynių minutę apdorojama ir išanalizuojama apie 250 MB duomenų.
Mokslas išnaudoja reklamą
Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis šimtus milijonų siekiančių F-1 komandų biudžetų atkeliauja iš reklamos industrijos. Didžiausias pajamas gaunanti „Ferrari“ komanda sulaukia ir gausiausio norinčiųjų investuoti būrio.
Už savo prekės ženklą ant Fernando Alonso ir Felipe Massos pilotuojamų bolidų „Philip Morris“ šiemet sumokėjo įspūdingą 60 mln. eurų sumą (207 mln. litų). Mobiliojo ryšio tiekėjas „Vodafone“ „McLaren“ komandai už logotipo vietą paklojo ne ką mažesnę sumą – 50 mln. eurų (172 mln. litų). Mobiliųjų telefonų gamintojas „Blackberry“ vokiečių „Mercedes“ komandai per šių metų sezoną skyrė kiek kuklesnę 15 mln. eurų (51 mln. litų) sumą.
Dešimt didžiausių reklamos sandėrių 2013 metais F-1 komandoms atnešė 277 mln. eurų (956 mln. litų) – tiek lėšų Šiaulių miesto biudžetui pakaktų ketveriems metams.
Vis dėlto vietų lėšoms panaudoti pirmosios formulės komandos tikrai nestokoja. Visame pasaulyje vykstantys etapai reikalauja puikios logistikos, o norint užimti pirmaujančias pozicijas privalu nuolatos tobulinti turimą technologiją.
F-1 bolidai neretai tapatinami su lėktuvais, mat po Antrojo pasaulinio karo be darbo likę britų aviacijos ekspertai rado prieglobstį automobilių sporte, į pirmas pozicijas iškėlę aerodinamikos svarbą. Dabartinių bolidų išvaizda daugiausia nulemta poreikio išlaikyti automobilį ant žemės, mat sukuriamos galios pakanka nesunkiai atsiplėšti nuo žemės.
Siekdami kuo labiau sumažinti oro pasipriešinimą, inžinieriai kiekvieną kėbulo patobulinimą privalo išbandyti vėjo tuneliuose. Bandymai neretai trunka kelis mėnesius, o išsinuomoti vėjo tunelį dienai kainuoja nuo 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. litų), taigi vienos detalės aerodinaminiams bandymams, neįskaičiuojant maždaug 50 žmonių personalui reikalingų išlaidų, paklojama daugiau nei po milijoną eurų.
Pritaiko kasdieniame gyvenime
Mažiau susipažinusiems su F-1 gyvenimu, gali pasirodyti, kad žiedinių lenktynių išlaidos viršija teikiamą naudą, tačiau nors inžinieriai kuria techninius stebuklus, net ir pačių turtingiausių komandų biudžetai retai prilygsta futbolo klubų pajamoms. Jei sudėliotume turtingiausius futbolo klubus ir F-1 komandas į vieną eilę pagal 2011 gautas pajamas, tik „Ferrari“ ir „McLaren“ patektų į dešimtuką, atitinkamai užimdamos 4 ir 8 vietas.
Tačiau F-1 komandų inžinierių darbas turi įtakos ir mūsų kasdieniam gyvenimui. Padangų saugumo technologija didžiąją dalimi buvo išplėtota pirmosios formulės, mat tobulo sukibimo poreikis vertė komandas ieškoti geriausio gumos mišinio, kuris ilgainiui buvo perkeltas į serijinių automobilių gamybą.
Tik dabar į gatvės automobilių gamybą atkeliaujanti anglies pluošto technologija taip pat skynėsi kelią F-1 trasose. Pirmasis bolidas, kurio struktūroje buvo šios ypač stiprios medžiagos, pasirodė dar 1981 metais. Bendradarbiaudami su aeronautikos specialistais, F-1 inžinieriai sukūrė už plieną stipresnę medžiagą, iš kurios pagamintas 45 mm storio stalas gali išlaikyti 1,5 tonos automobilį, ir sveria vos 45 kilogramus.
Nesunku nuspėti, kur buvo sukurtas pagrindas traukos kontrolės funkcijai, be kurios sunkiai įsivaizduojamas kiekvienas naujesnis automobilis. Nors pati technologija buvo žinoma jau prieš 30 metų, būtent F-1 inžinieriai sugebėjo šią supaprastinti ir padaryti pakankamai ekonomišką naudoti kasdien.
Be jau minėtų technologijų, „Formulės-1“ inžinieriai nemažai prisidėjo prie moderniausių sąnarių protezų gamybos, marsaeigių, ryšio palydovų kūrimo ir karinės technikos plėtros. Dar šių metų pavasarį britų gamintojas „McLaren“ sudarė bendradarbiavimo sutartį su viena didžiausių pasaulio gynybos technologijų kompanijų „BAE Systems“. Teigiama, kad „McLaren“ padės kariuomenei kurti apsaugą nuo kibernetinių atakų bei karinės ekipuotės elementus.
Žemiški finansiniai skandalai
2012 metais F-1 lenktynės atnešė 353 mln. eurų (1,2 mlrd. litų) pelno, tačiau praėjusį mėnesį paaiškėjo, kad Bernie Ecclestone’o vadovaujama federacija nenori pelnu dalytis su mokesčių mokėtojais.
Nuo 2011 metais gautų 1,1 mlrd. eurų (3,7 mlrd. litų) pajamų buvo sumokėtas vos 1 proc. pajamų mokesčio, o tai pasiekti pavyko naudojant mokesčių rojus, kaip Džersis prie Britų salyno.
Negana to, pirmąją formulę administruojančios bendrovės „Formula One Group“ ir CVC sulaukė kaltinimų dėl neteisėto akcijų nuvertinimo. Vokietijos žiniasklaidos grupė „Constantin Media“ teigia, kad 2006 metais, kuomet CVC buvo parduodamos „Formula One Group“ akcijos, šios tyčia įvertintos 126 mln. eurų (435 mln. litų).
Šis skandalas tik papildo įvairių nemalonumų virtinę, kurioje be minėtų kaltinimų galima rasti ir B. Ecclestone’ui pateiktus kaltinimus kyšininkavimu. Prestižiniam sportui, neretai kaltinamam perdėta prabanga, tokie įvykiai gero vardo nesuteikia. Ypač turint omenyje, kad „Formulę-1“ nuo pat pradžių kūrė idėjos vedami inžinieriai.
Panašu, kad verslo reikalus sporte tvarkantiems asmenis reikėtų atsiminti vienos ryškiausių asmenybių F-1 istorijoje – Ayrtono Sennos – žodžius: „Siekiantieji daugiau turto retai susimąsto, kiek nemalonumų jis sukelia.“
• „Formulės-1“ pilotai per vienas lenktynes vidutiniškai netenka 4 kilogramų svorio
• Pilotai per lenktynes sudegina apie 1200 kalorijų – tai prilygsta dviejų valandų bėgimui 12km/val. greičiu
• Staigiai stabdant, dėl didelės traukos pilotų ašarų liaukos iššvirkščia skystį iš akių
• „Formulės-1“ bolido stabdžių diskai įkaista iki verdančios lavos temperatūros – 1200 oC
• „Formulės-1“ bolido spaudžiamoji galia leistų šiam važiuoti lubomis
