„Alan Mann Racing“ labai greitai surado kelis rėmėjus, kuriems patiko privačios ekipos vizija ir ambicijos. Netrukus prie naujo projekto prisijungė „Ford Europe“ padalinys, alyvos gamintoja „Castrol“ ir padangų specialistė – „Goodyear“.
Aerodinamikos specialisto sukurtos kėbulo linijos leido pasiekti aukštą oro pasipriešinimo koeficientą, kuris siekė vos 0.27. Būtent puikios aerodinaminės savybės leido šiam prototipų klasės atstovui pasiekti didesnį nei 350 km/val. maksimalų greitį. Nepaisant to, daugelis profesionalių lenktynininkų nenorėjo ir bijojo spausti akceleratorių iki pat dugno. Vienas žinomiausių to meto sportininkų – Johnas Surtees, išbandęs „Ford P68“ sakė – „Automobiliui trūksta stabilumo. Galinė dalis turi per mažai prispaudžiamosios jėgos.“
Inžinieriai į lenktynininko pastabas atsižvelgė tik vėliau, nes prie automobilio dirbę inžinieriai skubėjo „Ford P68“ paruošti debiutinėms lenktynėms.
„Ford P68“ debiutas įvyko 1968 metais „BOAC 500“ čempionato metu. Pirmą kartą du „Ford“ bolidai išriedėjo į siaurą, greitą ir žiūrovų mėgstamą „Brands Hatch“ lenktynių trasą, kuri, teoriškai, turėjo būti palanki naujiems „Ford“ atletams.
Pirmasis automobilis labai greitai pasitraukė iš lenktynių, nes... tiesiog pamėtė pavarų dėžę. Tuo tarpu antrasis „Ford P68“, kurį tuomet vairavo Bruce Mclaren, užfiksavo antrą greičiausią trasos įveikimo laiką.
Puikų rezultatą pademonstravęs Bruce McLaren tokį patį aukštą tempą išlaikė ir lenktynių metu. „BOAC 500“ lyderio vaidmeniu Bruce McLaren džiaugėsi maždaug 50 minučių. Po to, netikėtai, sulūžo varantysis velenas.
Nepaisant to, daugelis buvo maloniai nustebinti „P68“ pajėgumu. Pasibaigus lenktynėms visi sutiko, jog „P68“ gali kovoti dėl pergalių. Iki pilnos laimės trūksta tik vieno – pagerinti automobilio patikimumą.
Vienas iš dviejų automobilių buvo sudaužytas nepataisomai po to, kai per treniruotes raudonos spalvos „Ford“ bandė išvengti susidūrimo su į trasą išbėgusiu kiškiu.
Ne ką geriau sekėsi ir antrajam bolidui, ant kurio pečių buvo užkrauta milžiniška atsakomybė. Tik prasidėjus varžyboms Niurburgringe antrasis bolidas susidūrė su skirtingų komponentų gedimais, kol galiausiai – vos po trijų ratų variklis iškėlė baltą vėliavą ir užgeso.
Praėjus vos vienai savaitei „Ford“ bolidai atsidūrė Belgijoje – legendinėje „Spa“ lenktynių trasoje, kurioje Franko Gardnerio vairuojamas „Ford“ iškovojo „Pole“ poziciją. Daugelis komandos narių išgirdę, jog Frankas Gardneris sekančią dieną startuos iš pirmosios pozicijos, tikėjosi, jog ilgas ir varginantis nelaimių ir nuolatinių gedimų šleivas liko praeityje. Deja. „Pole“ poziciją iškovojęs „Ford“ bolidas paskutinį atodūsį išleido nuvažiavus vos vieną lenktynių ratą.
1968 metais „P68“ dar du kartus buvo išleistas į komandiruotę, ir vėl – amerikietiškas bolidas buvo greitas, bet lenktynių eigoje susidūrė su įvairių komponentų gedimais.
1969 metų sezonas buvo dar prastesnis. Patobulintas, puikiai bandymuose pasirodęs automobilis „BOAC 500“ varžybose sugebėjo įveikti tik 14 ratų. Į aptarnavimo zoną sugrįžęs automobilis labai greitai buvo apsuptas komandos specialistų, kurie tikėjosi greitai pašalinti problemą, tačiau po tam tikro laiko rankas nuleido ne tik lenktynininkai, bet ir variklio bėdas bandę išspręsti inžinieriai.
„Ford P68“ turi kelias ryškias problemas, kurios šiam bolidui pakišo koją tapti itin sėkmingu. Pirmoji priežastis – lėšų trūkumas tęsti automobilio tobulinimą. Antroji ir pagrindinė priežastis – „Ford“ kompanijos požiūris į „P68“.
Kuomet visi „P68“ komponentai veikė nepriekaištingai, amerikietiškas bolidas buvo neįtikėtinai greitas ir priversdavo varžovus pasitempti. Vis dėlto, automobilių sporto entuziastai šį bolidą prisimena kaip nepatikimą, ne vienų lenktynių nebaigusį atletą.
FORD P68 specifikacijos:
- Variklis – „Cosworth“ V8
- Konfigūracija – sumontuotas skersai, šalia galinės ašies
- Svoris – 168 kilogramai
- Variklio tūris – 3 litrai
- Galia – 420 AG esant 9000 aps/min.
- Sukimo momentas – 366 esant 7000 aps/min.
- Pavarų dėžė – „Hewland“ 5 laipsnių mechaninė
- Svoris – 670 kilogramų
- Ilgis – 4216 mm
- Plotis – 1778 mm
- Aukštis – 902 mm
- Vertė – maždaug 500 000 eurų
VIDEO
