1960-ųjų pradžioje „Ford“ inžinieriai plušo prie kelių, ypatingai svarbių projektų. Pavyzdžiui? Pergalingo „
Ford GT40“, naujos kartos „Thunderbird“, kompaktiško (amerikietiškais standartais) „Ford Falcon“ ir žinoma – „
Ford Mustang“, kuris 1960-ųjų pradžioje buvo tik ankstyvoje kūrimo stadijoje.
„Ford“ produktų planavimo skyrius buvo pristatęs ne vieną būsimo „Mustang“ idėją, tačiau „Mach 2“, mūsų nuomone, yra pati įdomiausia, nes ji leidžia pažvelgti į koncepciją, kuri būtų galėjusi visapusiškai pakeisti „Ford Mustang“ modelio pozicionavimą sportiškų mašinų segmente.
Didžiausias skirtumas tarp originalaus „Mustang“ ir „Mach 2“ – komponuotė. Trumpai tariant – varančiosios pavaros konfigūracija. Jeigu originalus „Ford Mustang“ turėjo priekyje sumontuotą variklį, kuris savo išvystomą galią siųsdavo į galinius ratus, tai „Mach 2“ variklis buvo sumontuotas už priekinių sėdynių arba tiesiog per vidurį. O kaip žinote patys, per vidurį sumontuotą variklį turi ne bet kas, o superautomobilis.
1966-aisiais pasirodžiusi „Lamborghini Miura“ tapo tikra sensacija, nes visiems laikams perbraižė sportiško automobilio taisykles. Italų pavyzdžiu netrukus pasekė „Porsche“ su „914“ bei „Ferrari“ su „Dino“.
Jeigu „Ford“ būtų nusprendusi pradėti „Mach 2“ modelio gamybą, jis neabejotinai būtų patekęs į išskirtinių mašinų klubą ir, ko gero, būtų leidusi „Ford“ kompanijai sukurti atskirą modelių gamą, skirtą konkuruoti ne su visiems įkandamais ratuočiais, o su eksliuzyviniais modeliais.
Kad ir kaip stipriai norėtume išvysti „Ford Mustang“, kuris galėtų lygiuotis ne tik su „Ford GT40“, bet ir su kitais pasaulinio lygio superautomobiliais, vargu ar „Ford“ koncerno vadovai kada nors priims radikalų sprendimą ir „Mustang“ vardą prilyginti su „Porsche 911“ ar bet kuriuo „Ferrari“ markės modeliu.
