„Turėdama 10 mln. gyventojų Maskva jau yra didžiausias Europos miestas, o, jeigu energijos kainos kils, augs ir miestiečių populiacija“, – teigia „Forbes“.
Ateityje pasaulio sostinių titulu galės džiaugtis ne tik Londonas, Niujorkas ar Tokijas. „Forbes“ analizuoja, kad dėl pasikeisiančių pasaulio ekonomiką varančių jėgų, pavyzdžiui, kapitalo srautų, darbo jėgos ar patrauklesnės infrastruktūros, ateityje šitaip galės būti vadinami ir Maskva kartu su Kinijos Šanchajumi ir Pekinu, Brazilijos San Paulu, Indijos Mumbajumi, Bangaloru ar Haidarabadu bei Dubajumi Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Forbes“ rašoma, kad svarbiausias pasaulio sostines lems ekonomika. Per paskutinius 25 metus, vertinant pagal žmogaus pirkimo galią, ekonomika Indijoje išaugo 400 proc., o Kinijoje – net 1500 proc., nors daugiausia pinigų ir koncentruojasi miestuose, o provincijoje vis dar tarpsta skurdas.
Per tą patį laikotarpį Jungtinėse Valstijose minėtas rodiklis buvo 245 proc., o Vakarų Europoje – dvigubai mažesnis.
„Prieš 15 metų Maskva skendėjo ypatingame purve, kuriame bejausmiai žmonės stovėjo eilėse prie menkaverčių prekių. Dabar viešbučių kainos – nebent apsistotumėte pigiausiuose, nesiskiriančiuose nuo tų prieš ketvirtį amžiaus – yra vienos brangiausių pasaulyje. Rusijos didžiulė energetikos industrija, kuri dominuoja visoje Europoje, yra kertinis faktorius, lėmęs šią transformaciją“, – rašoma Joelio Kotkino, įtakingo „Forbes“ apžvalgininko analizėje.
Trečiadienį publikuotame straipsnyje rašoma, kad Maskva, griuvus Sovietų Sąjungai, radikaliai transformavosi. Miesto dangų, kuriame ilgą laiką aukščiausias pastatas buvo Maskvos valstybinis universitetas (240 metrų), dabar raižo dangoraižiai, tarp kurių – ir trys aukščiausi pastatai Europoje.
„Turėdama 10 mln. gyventojų Maskva jau yra didžiausias Europos miestas, o jeigu energijos kainos kils, augs ir miestiečių populiacija“, – teigiama žurnale.
„Forbes“ ekspertai teigia, kad ateityje daugiausia pasaulio sostinių persikels į Rytų pusrutulį. Tačiau prognozuoja, kad jų atsiras ir Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Kalgarija Kanadoje, Hiūstonas bei Dalasas Jungtinėse Valstijose. Šie miestai jau tampa regiono energetikos bei industrijos centrais. Pernai Hiūstonas ir Dalasas auga sparčiau už bet kurį kitą JAV miestą.
Antra vertus, straipsnyje neteigiama, kad dabartiniai pasaulio centrai – Londonas, Niujorkas, Seulas, Singapūras ir Honkongas – praras savo įtaką.
Jame rašoma, kad dažniausia miestai suklesti dėl pramonės. Būtent gamyba lėmė didžiųjų Kinijos miestų – Šanchajaus ir Pekino – iškilimą, Brazilijos San Paule pradedama gaminti viskas nuo batų ir aerokosmonautikos ir šiuolaikinių technologijų. Mieste taip pat koncentruojasi ir didžiausia šalyje energetikos – tiek atsinaujinančios, tiek tradicinės – pramonė. Energetika lemia ir Maskvos, ir Dubajaus augimą.
„Forbes“ pastebi, kad naftos kainų smukimas būsimų pasaulio sostinių augimą kiek pristabdė – 2008 metais vien Dubajuje sustabdyta statybų, kurių bendra vertė apie 582 mlrd. dolerių. Tačiau, ekspertai įsitikinę, kad tai laikina ir krizei pasibaigus Dubajus, Maskva ir San Paulas toliau plėsis.
