Likus parai iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) naujojo vadovo konkurso pabaigos, vis stiprėja įtampa.
Prieš kelias dienas portalas Balsas.lt paskelbė, kad teisėsaugos užkulisiuose šnabždamasi, jog realiausiai FNTT vado kėdę gali paveržti Vitalijus Gailius, Kriminalinės policijos biuro pavaduotojas.
Paskelbus šiuos pastebėjimus, portalo komentatoriai savo interneto pasisakymuose aršiai puolė tokią žinią paskelbusius Balsas.lt žurnalistus ir įvairiausiais būdais mėgino paneigti tamsius V. Gailiaus praeities biografijos faktus.
Jau sudaryta saviškių komisija
Ne mažiau abejonių dėl būsimo FNTT vadovo konkuros atsirado po to, kai portalo Balsas.lt šaltiniai pranešė, jog specialiai sudarytoje komisijoje, kuri birželio 18-ąją, penktadienį rimtai apsvarstys visus 9 galimus kandidatus FNTT vado kėdei užimti, stebuklingu būdu išrinkti žmonės yra stebėtinai artimi ir lojalūs V. Gailiui.
Patikimų šaltinių teigimu, speciali komisija, kurios balsas bus ypač skelbiant konkurso rezultatus, sudaryta iš penkių asmenų.
Į šią tam tikrų minčių keliančią komisiją yra įtraukti du Vidaus reikalų ministerijos atstovai, asmeniškai premjero Andriaus Kubiliaus deleguotas žmogus (kiek anksčiau pats A. Kubilius neoficialiuose susitikimuosea aiškiai leido suprasti, jog FNTT vadovo poste norėtų matyti V. Gailių, - Balsas.lt) ir šalies generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.
Iškilo senos draugystės faktai
Politikų sambūriuose vis dažniau besisukinėjančio V. Račkausko dalyvavimas šioje komisijoje itin bado akis, mat tai jau ne pirmas kartas, kai sprendžiant svarbius V. Gailiaus karjeros klausimus aiškiai pastebimas jam simpatijas jaučiančio V. Račkausko šešėlis.
Prieš dešimtmetį – 2000-ųjų rudenį tuometinis Policijos departamento generalinis komisaras V. Račkauskas pasirašė įsakymą, kuriuo tada net 30 Panevėžio pareigūnų gavo nuobaudas, o kai kurie buvo net nušalinti nuo pareigų.
Vadukams iš sostinės nerimą kėlė tai, kad vietinė policija toleruoja banditų nebaudžiamumą, blogai dirba tardytojai, nepakankamas dėmesys skiriamas nusikaltimų ir narkomanijos prevencijai, prastai bendradarbiaujama su kitomis teisėsaugos struktūromis – prokuratūra, saugumu, Specialiųjų tyrimų tarnyba, mokesčių inspekcija.
Ypač aukštų pareigūnų dėmesys Panevėžiui padidėjo po to, kai 2000 m. lapkričio 5-osios vakare buvo nušauti Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė ir Pasvalio policijos inspektorius Sergejus Piskunovas.
1999-ųjų rudenį nužudžius Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiąjį prokurorą Gintautą Sereiką, tarp vietinių banditų informatorių turėjęs S. Piskunovas vietiniams pareigūnams pareiškė žinąs galimus prokuroro žudikus.
Tačiau tai sužinoję Panevėžio kriminalistai nesureagavo, kol galiausiai buvo nušautas ir apie tai prabilęs patikimas šaltinis S. Piskunovas.
Iškilo senos draugystės prisiminimai
Tuo metu už neefektingai dirbusių Panevėžio kriminalistų darbą buvo atsakingas V. Gailius, tačiau jis išvengė griežtų nuobaudų ar įspėjimų.
Aukšti Policijos departamento pareigūnai dėl jiems vieniems žinomų priežasčių kažkodėl nusprendė V. Gailiaus pasigalėti.
Anot jų, šis kriminalistas buvo jaunas ir mažai patyręs. Tuo tarpu daugeliui aukštų teisėsaugininkų dėl nežinomų priežasčių prasprūdo aplinkybė, kad V. Gailius Panevėžio kriminalistams uoliai vadovavo beveik pusantrų metų.
Būtent jo vadovaujami vyrai nesugebėjo pažaboti nusikalstamumo mieste ir išaiškinti trijų pareigūnų žmogžudysčių.
Šiandien žvelgiant į dešimties metų senumo įvykius susidaro įspūdis, kad jau tuomet aukšti teisėsaugininkai į šiltas vietas kišo tik jiems lojalius, naudingus jaunus pareigūnus.
„Kadangi vyriausias komisaras Stanislovas Poliakas ir kriminalinei policijai vadovaujantis jo pavaduotojas vyresnysis komisaras V. Gailius dirba dar neseniai tik metus, o aš 24 metus, matyt, todėl mane ir nušalina“, - tokiais žodžiais tuometines permainas žiniasklaidai komentavo Aleksandras Jankauskas, buvęs Panevėžio viešosios policijos vyresnysis komisaras, vyriausiojo komisaro pavaduotojas.
