Toks įspūdis susidaro bandant suprasti, kaip investicijų bendrovės „BaltCap“ buvęs partneris Šarūnas Stepukonis galėjo dingti pradanginęs tiek svetimų pinigų.
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Generalinės prokuratūros ir Lietuvos banko (LB) atstovai pamėgino paaiškinti, kodėl nė vienas iš jų darbuotojų nesuprato ir nesustabdė tokio masto aferos.
Pasak pareigūnų, pinigų plovimo prevencijos sistema, kuri turėtų užtikrinti, kad pinigai nebūtų vagiami ir pralošiami, veikia gerai.
Kaip informavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Justas Laucius, prokurorai buvo pradėję tyrimą dėl galimo pinigų plovimo gavę bendrovės „Paysera“ pranešimą apie tai, kad į Š. Stepukono sąskaitą Lenkijos įmonė pervedė 3,9 mln. eurų. Tai buvo daroma dar 2022 m.
Pasak J. Lauciaus, tyrimas buvo nutrauktas atsižvelgiant į institucijų informaciją ir paties Š. Stepukonio pateiktą informaciją. Esą, kaip specialusis liudytojas, tąkart jis paaiškino, kad pinigus iš Lenkijos gavo pardavęs akcijas.
J. Laucius papasakojo žurnalistams, kad tyrimas ketvirtadienį buvo atnaujintas.
Milijonai pavogti, bet sistema veikia gerai
Nors įtariama, kad vienas žmogus pavogė svetimus milijonus eurų, FNTT direktorius Rolandas Kiškis mano, kad tai leidusi padaryti pinigų plovimo prevencijos sistema veikia.
„Mes manome, kad sistema veikia tikrai gerai. Ir dauguma atvejų vėliavėlės ar raudonos lemputės užsidega. <...> Šiame etape didelių esminių trūkumų ar kažkokių klaidų dėl pinigų plovimo prevencijos mes nematome“, – komentavo R. Kiškis.
Jis žadėjo, kad kartas nuo karto visuomenė bus informuojama, kaip sekasi tirti galimus Š. Stepukonio nusikaltimus.
R. Kiškis nekomentavo, kur šiuo metu yra įtariamasis, kuriam paskelbta paieška. Tačiau FNTT neva „deda visas pastangas“, kad jis kuo greičiau atsirastų ir kad su juo būtų pasikalbėta.
Tuo metu J. Laucius neatsakinėjo į papildomus klausimus ir nedetalizavo buvusio tyrimo apie Š. Stepukonio gautus milijonus iš Lenkijos, nes dabar tyrimas yra atnaujintas ir informacija apie jį nėra skelbiama.
FNTT vadovas taip pat informavo, kad, be bendrovės „Paysera“, pranešimų apie Š. Stepukoniui pervestų pinigų dar buvo gauta ir iš kitų institucijų. Iš viso jų buvo 7. Tačiau kiti esą įtarimų nekėlė.
Tiria Europos prokurorai
Europos prokuratūra vasario 1 d. pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, yra pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.
„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad Š. Stepukoniui pareikštų ieškinių suma viršys 30 mln. eurų, kurie galėjo būti išleisti ne tik lošimams.
Apie Š. Stepukonio atleidimą iš „BaltCap“, kuris turėjo statyti ir Nacionalinį stadioną, pranešta 2023 m. lapkritį.
Be kita ko, dėl pavogtų ir praloštų pinigų milijonus eurų nurašė ir Lietuvoje veikiantys pensijų kaupimo fondai.