Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sulaukė nurodymo visus darbus atidėti į šalį ir nuo šiol imti tikrinti europinės paramos dalybas. Kovotojus su korupcija toks vyriausybės sujudimas džiugina, tačiau jie siūlo ministrams ne kurti sudėtingas kovos su lėšų grobstymu programas, o kovoti paprastu viešumu – tiesiog visas europinių pinigų dalybų sutartis su jas pasirašiusiais asmenimis viešinti internete.
FNTT pareigūnų krata, per kurią pareigūnai išaiškino, kaip įtaria, grupę europinės paramos grobstytojų, apsimetusių jaunaisiais ūkininkais, sukrėtė vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrus. Europinių pinigų grobstytojai sugebėjo pasisavinti daugiau kaip pusę milijono eurų.
„Žemės sklypai buvo perkami apsimestiniu būdu, sudarant fiktyvias sutartis su tariamai jaunaisiais ūkininkais“, – sakė prokuroras Vytautas Kukaitis.
Išgirdusi, kad grobstytojų akiratyje – milijardai europinės paramos, ministrė Agnė Bilotaitė liepia FNTT pareigūnams visas jėgas mesti europinių pinigų dalyboms tikrinti.
„Privalome daryti viską, užkirsti ir neleisti galimybei piktnaudžiauti ir grobstyti Europos Sąjungos pinigus, kurie yra mūsų visų pinigai, privalo būti panaudoti teisingai, efektyviai, duoti naudą mūsų valstybės žmonėms“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
FNTT šiuo metu atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo pasisavinant ES pinigus ir beveik pusė jų susiję su Žemės ūkio ministerijai pavaldžia Nacionaline mokėjimų agentūra. Ūkininkų kaltinamas, kad nesusitvarko su pareigomis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas žada stabdyti paramos skyrimą asmenims, apie kuriuos kriminalistai pareikš grobstymo įtarimus.
„Turim sukurti išankstinį informavimą per rizikos vertinimą instrumentą, jei matosi požymiai galimo neteisėto veiksmo, kad būtų išankstinis bendrdarbiavimas su tarnyba, tam pritariame, sutarėme kartu peržiūrėti rizikų vertinimo planą“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
FNTT žada koncetruotis į rizikų vertinimą ir ES pinigų skyrimo skaitmenizavimą, mat užuodę lengvus pinigus, ES lėšų grobstytojai nesikuklina meluoti ir klastoti dokumentus.
„Nesąžiningas duomenų pateikimas, dokumentų klastojimas dirbtinai išpučiant kainas tam tikrų įrenginių ar prekių, klastojant buhalterinius dokumentus, neįvedant į apskaitą“, – teigė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Vyriausybės nariams susisgribus, kad europinių pinigų dalybas yra apraizgę grobstytojų voratinkliai, kovotojai su korupcija siūlo greitą ir paprastą būdą, kaip europinius pinigus apsaugoti nuo grobstytojų – tiesiog internete viešinti visas paramos skyrimo sutartis su konkrečiomis pavardėmis prašytojų ir skirstytojų.
„Kai kalbam apie ES lėšas, turime atverti daugiau duomenų, matyti realiu laiku, kokioms įmonėms nukeliauja finsnsavimas, kas yra galutiniai naudos gavėjai, tikrieji įmonių savininkai“, – aiškino pasaulinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atstovė Ieva Dunčikaitė.
Tačiau tai, kad užuot ėmęsi europinių pinigų dalybų viešinimo, vyriausybės nariai kuria sudėtingas strategijas ir jose ketina įklampinti būrius tyrėjų, parlamentarės Agnės Širinskienės nestebina. Ji sako abejojanti vyriausybės nuoširdumu kovoje su korupcija ir lėšų grobstymu.
„Susirūpinimas labai selektyvus, kažkodėl nematome veiksmų, daromų ministrų atžvilgiu, kurie įklimpę čekučių skandale, paviršutiniškai tarsi rūpinamės. Taisyklės turi būti seniai, į savo kiemą taip ir nepasižiūrim, neišsprendžiam“, – kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Širinskienė.
FNTT ketina akyliau stebėti ne tik europinių pinigų dalybas Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, bet ir kitose paramą skirstančiose institucijose. Beje, ES parama sudaro net penktadalį kasmetinio Lietuvos biudžeto ir šiemet siekia apie 3 milijardus eurų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
