Šią savaitę Vyriausybės atstovų pasitarime svarstoma, kaip suvienodinti su įslaptinta informacija dirbančių valstybės tarnautojų ir pareigūnų patikimumo reikalavimus bei, esant būtinybei, įtvirtinti bendrą jų nušalinimo nuo pareigų institutą.
„Mūsų ministerijos pozicija labai aiški, kad turėtų būti aiškiai sudėliota, kokios pasekmės pareigūnams būtų, jeigu būtų panaikinta teisė dirbti su slapta informacija. Turi būti labai aiškūs žingsniai, nes prisimename visą FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) istoriją, kad nebūtų interpretavimų, pritrūko teisės aktų, ir iš tiesų yra toks nutarimo projektas, tačiau mes manome, kad tas turi galioti visoms statutinėms institucijoms vienodai. Bet tvarka turi būti paprasta, aiški, ir vienoda“, – portalui Balsas.lt kalbėjo Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
Jis neslėpė, kad naujus pakeitimus inspiravo plačiai žiniasklaidoje nušvietas ir politikos viršūnes sudrebinęs FNTT pareigūnų skandalas. „Toks atvejis buvo pirmas, ir kaip minėjau pasigesta buvo labai konkrečių procedūrų. Juk yra tam tikros tarnybos, kurios joms nustatyta tvarka tikrina, ir galiausiai pateikia surinktą informaciją. Kaip žinia, buvo daugybė ginčų ar teisingai pasielgta ir pan, bet kaip vėlesni įvykiai parodė, kad tuometinis ministras R. Palaitis ir mūsų ministerija buvo teisūs“, – pabrėžė A. Melianas.
Tačiau tokią naujieną buvęs Vidaus reikalų ministras (VRM) Raimundas Palaitis vertina skeptiškai: „Dabartinės pataisos – tai bandymas atbuline data spręsti buvusio FNTT problematiką ir kažkokiu būdu atstatyti senuosius pareigūnus į darbą. Nes tiesiogiai atstatyti jų nepavyko, teismų jie nelaimėjo, ir matyt, ta perspektyva yra miglota. Tai čia toks subtilus bandymas".
Naujų pakeitimų prireikė po to, kai krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė inicijavo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas. Nors joms anksčiau ir buvo pritarta, tačiau praktiškai ši iniciatyva gali sužlugti – naujai asmenų patikimumo tikrinimo tvarkai kritikos pažėrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), teisingumo ir iniciatyvą parodžiusios krašto apsaugos ministerijos teisininkai.
Iki šiol valstybės tarnautoją, netekusį leidimo dirbti su slapta informacija, įstaigos vadovas galėjo perkelti į pareigas, kurioms nereikia tokio leidimo, arba atleisti iš pareigų. Inicijavus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, ši tvarka pasikeitė – jei asmuo netenka leidimo dirbti su slapta informacija, jis privalo būti perkeltas į pareigas, kurioms nereikia tokio leidimo, arba yra nušalinamas nuo pareigų, kol bus patikrintas jo patikimumas.
Tačiau pasikeitus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymui, šiuo metu jo nuostatos vis dar praktiškai neįgyvendinamos, nes bene visų šalies statutinių tarnybų veiklą apibrėžia atskiri statutai bei įstatymai, o ir visiems vienodo nušalinimo nuo tarnybos instituto nėra. Tad iki šiol neaišku, kaip turi vykti nušalinimas, kaip jo metu mokamas ir ar mokamas darbo užmokesti ir pan.
Tad nuspręsta suvienodinti valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų patikimumo reikalavimus ir įtvirtinti, kad jie būtų nustatomi ne atskiruose įstatymuose ir statutuose, bet Valstybės tarnybos įstatyme, kuris statutiniams valstybės tarnautojams taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja statutai. Tokiu būdu būtų sukurta visiems vienodi nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir tvarka bei įgyvendintas asmenų lygybės prieš įstatymus principas.
Tačiau tokį siekį kritikuoja atskiru statutu besivadovaujanti STT bei atskiras statutines tarnybas globojančios teisingumo bei krašto apsaugos ministerijos. Šių institucijų teisininkų pateiktose pastabose pažymima, jog naujoje tvarkoje pasigendama konkrečių nušalinimo iš pareigų terminų, taip pat – įvardintų nusižengimų, už kuriuos grėstų nušalinimas iš pareigų, nėra apibrėžta, kaip elgtis priesaikos sulaužymo atveju, kaip bus sprendžiamas nušalinimo pagrįstumo ir darbo užmokesčio klausimas ir kt.
Vyriausybės atstovų pasitarimu pateiktuose dokumentuose pabrėžiama, kad į dalį šių institucijų pateiktų pastabų atsižvelgta, tačiau akivaizdu, kad bandymas įvesti naują asmenų patikimumo tikrinimo tvarką gali ir žlugti.
„Aišku, yra problemų, gal būtų galima surasti galimybę žmogui, kurio pareigybėse yra reikalavimas dirbti su slapta informacija, ir kitokį darbą. Bet ne visuomet tai įmanoma padaryt – surasti kitokį darbą. Be to, kitoks darbas paprastai būna gerokai žemesnėse pareigose, ir vėliau tas pats asmuo nesutinka būti perkeltas į žemesnę poziciją. Tame ir yra visa problema. Mano supratimu, dabartinė sistema yra pakankamai neblogai sureguliuota", – kalbėjo buvęs VRM ministras.
ELTA ir Balsas.lt primena, kad nauja asmenų patikimumo tikrinimo tvarka susirūpinta siekiant išgelbėti susikompromitavusius buvusius FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Gavęs duomenų iš Valstybės saugumo departamento apie šių asmenų nepatikimumą, buvęs vidaus reikalų ministras, liberalcentristas R. Palaitis panaikino jų leidimus dirbti su slapta informacija, o vėliau ir atleido iš pareigų.
Siekdami grąžinti V. Gailių ir V. Giržadą į buvusias pareigas, konservatoriai ne tik inicijavo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo straipsnių, pagal kuriuos minėti asmenys neteko leidimų dirbti su slapta informacija bei buvo atleisti, pakeitimus, tačiau nesėkmingai siekė panaikinti vidaus reikalų ministro įsakymus bei kėlė šį klausimą Seimo Antikorupcijos komisijoje, kurios nariai vėliau buvo pripažinti kaip peržengę savo įgaliojimus.
Buvę FNTT vadovai taip pat kreipėsi į teismą prašydami panaikinti ministro įsakymus bei grąžinti juos į darbą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog buvęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis buvo teisus, o abiejų susikompromitavusių pareigūnų skundai – nepagrįsti.
Informacijos apie „Snorą“ nutekinimo tyrime V. Giržadui yra pareikštas įtariamojo statusas dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo, dėl to generalinė prokuratūra prieš keletą mėnesių pateikė prašymą atlikti kratą Seimo nario Aleksandro Sacharuko bute, kur šiuo metu gyvena įtariamasis.
Balsas.lt paklaustas apie skandalingą dviejų pareigūnų nuvertimo istoriją, buvęs ministras R. Palaitis atsakė: „Antram pareigūnui (V. Gailiui) buvo įteiktas premjero ir Krašto apsaugos ministrės pasirašytas raštas, kuris buvo slaptas, bet dabar išslaptintas ir antro bandymo metu buvo pakeisti klausimai. Ir kadangi kiti klausimai, tai ir rezultatai gavosi kiti".
Anot R. Palaičio, pakartotinis tyrimas buvo atliekamas 2-ajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, o Krašto apsaugos ministras yra tiesioginis viršininkas.
„Aš įsitikinęs, kad veikiau teisėtai ir pagal visus galiojančius įstatymus“, – tvirtai pareiškė R. Palaitis.
Paprašytas prisiminti savo atsistatydinimo istoriją, R. Palaitis atsakė: „Atsistatydinau dėl kitų priežasčių. Mus – t. y. mane, Andrių Kubilių, Algį Čapliką (Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovą) pakvietė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir tiesiai pareiškė: „Vyrai darykite viską, kad negriūtų šita koalicija„. Kadangi A. Kubilius pasakė, kad yra vienintelė sąlyga, jog man reikia išeiti, tada aš jiems pasakiau, kad nebūsiu tas akmuo dėl kurios šalies valdžia pasidarys nestabili. Kaip žinia, nestabilumas duoda daug šalutinių reiškinių – brangsta paskolos, iš užsienio neateina investicijos į Lietuvą ir pan. Todėl pagal savo garbės supratimą, nutariau pasitraukti“.
R. Palaitis portalui Balsas.lt pareiškė, kad rudenį žada dalyvauti Seimo rinkimuose. Jis kandidatuos pajūrio apygardoje, į kurią įeina Palanga, Neringa ir dalis Klaipėdos. Politikas pareiškė, kad nenusimins jei nepavyks patekti į Seimą.
„Juk gyvenimas yra kur kas platesnis už politiką. Kažkada dalyvavau versle, todėl pasitraukęs iš politikos manau sėkmingai sugebėsiu sugrįžti į verslą“, – teigė R. Palaitis.