Pareigūnai atskleidė detalių apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto sukčiavimo bei PVM grobstymo. Tiriami sukčiavimo atvejai susiję su siekiu įgyti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.
Tyrimo duomenys: asmenys klastojo dokumentus, organizavo fiktyvius viešuosius pirkimus
Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto teigė, kad buvo sulaikyti 5 įtariamieji. Jiems pareikšti įtarimai pagal 3 baudžiamojo kodekso straipsnius.
„FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos pareigūnai sulaikė 5 asmenis, kuriems buvo įteikti pranešimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso (BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Tai yra, dėl nusikalstamų veikų, susijusių su didelio masto apgaule įgyto [turto – tv3.lt] Europos Sąjungos paramos lėšomis. Taipogi dokumentų klastojimu ir apgaule neteisėtai įgytų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, o būtent pridėtinės vertės mokesčio (PVM)“, – pranešė J. Steponavičiūtė-Otto.
Prokurorė papildė, kas išaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu. Tyrimo duomenimis, asmenys veikė prisidengdami įmonių vardu ir šitaip klastojo dokumentus, apgaulingai dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir įgijo tūkstančius ES lėšų.
„Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia teigti, jog įtariamieji, veikdami bendrininkų grupėje per susijusias įmones apgaule atlikdami mokėjimus tarp susijusių įmonių ratu nepagrįstai pateikdami suklastotus dokumentus apie atliktus mokėjimus, kreipėsi į agentūrą, administruojančią ES paramos lėšas, kad būtų išmokėtos didesnės sumos nei iš tikrųjų buvo mokama už įrangą. Taip pat organizuodami fiktyvius viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo įmonės, susijusios su įtariamaisiais, nepagrįstai užaukštino įgyjamos įrangos kainą. Ir, kaip įtariama, tokiu būdu bendrai įgijo ES lėšų už 343 tūkstančius“, – sakė J. Steponavičiūtė-Otto.
Teigiama, kad asmenys suklastotus duomenys pateikdavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„Apgaule pateikdami VMI duomenis apie neva sumokėtą PVM užpildė deklaracijas, pateikę suklastotus duomenis įgijo teisę susigrąžinti susimokėto PVM dalį, būtent apie 70 tūkst. eurų“, – papildė prokurorė.
2 įtariamieji – buvę agentūros, tvarkančios ES paramos lėšas, darbuotojai
FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja minėjo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informaciją apie atliekamus įtartinus finansinius pavedimus tarp bendrovių.
„Informaciją mūsų valdybos pareigūnai išanalizavo bei nustatė, kad šios bendrovės neturi užtikrinusios finansavimo savo lėšomis, kad galėtų įgyvendinti projektą“, – teigė ji.
Tyrimo realizacijos metu iš viso dalyvavo 54 FNTT pareigūnai.
„Jie atliko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse 24 kratas. Atliko taip pat poėmius. Jų metu surado ir paėmė reikšmingus tyrimui dokumentus, išmaniuosius įrenginius, telefonus, kompiuterius. Taip pat pas vieną iš įtariamųjų buvo rastos galimai narkotinės medžiagos“, – nurodė J. Grudinskaja.
Anot jos, 2 iš 5 įtariamų asmenų anksčiau dirbo agentūroje, administruojančioje ES paramos lėšas.
Aiškėja įmonių paveikslas: siekė ES lėšomis finansuoti milijoninės vertės projektą
Pasak prokuratūros, įtariamieji asmenys dirbo 2 bendrovėse.
„Tai yra 2 bendrovės, kurios teikė paraišką gauti ES lėšų finansavimą. Siekė įgyti metalo dažymo ir šratavimo įrangą“, –teigė J. Steponavičiūtė-Otto.
Ji įvardijo sumą, kokią norėta įgyti sukčiaujant. Taip pat aiškėja, kad bendrovių numatyto projekto vertė turėjo siekti daugiau nei pusantro milijono eurų.
„Kėsintąsi įgyti 880 tūkst. eurų apytiksliai. Buvo siekiama gauti tokio dydžio ES lėšų projektui finansuoti. Iš viso projektas turėjo būti apie 1,7 mln. vertės. Bet asmenys turėjo pagal susitarimą prisidėti nuosavomis lėšomis, tačiau apgaule, darydami minėtus pavedimus ratu, jie išvengė tos prievolės. Iš principo siekė projektą finansuoti tik ES lėšomis“, – minėjo prokurorė.
Pranešama, kad projektui vykdyti buvo specialiai įsteigta nauja įmonė.
„Projektas buvo finansuojamas iš programos, skirtos naujoms, jaunoms įmonėms finansuoti“, – akcentavo J. Steponavičiūtė-Otto.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šie įtariami asmenys nėra anksčiau teisti ar buvę įtariami kituose ikiteisminiuose tyrimuose.
Primenama, kad 2021 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško PVM nemokėjimo, joms skirta 1,2 mln. eurų baudų, jos įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM.
Remiantis šia informacija valstybei buvo nustatyta beveik 37,9 mln. eurų, o privačioms įmonėms – 76 tūkst. eurų žala.
Pernai Seimas sugriežtino baudas PVM grobstytojams iki 50–100 proc. nesumokėto mokesčio. Iki tol už PVM nemokėjimą galiojo 10–50 proc. nesumokėtos sumos dydžio baudos.
