FNTT Vilniaus apygardos valdyba skelbia, jog organizuotą asmenų grupė, kurios nariai nuo 2013 m. iki 2016 m., klastodami jokios realios veiklos nevykdančių, priedangos įmonių dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, sutartis, atliktų darbų aktus, kasos išlaidų ir pajamų orderius – apgaule panaikino realią veiklą vykdančių įmonių prievolę sumokėti į valstybės biudžetą daugiau kaip 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Bendra įformintų galimai fiktyvių sandorių suma siekia daugiau kaip 1,5 milijono eurų.
Per kratas - įspūdinga suma grynųjų
Balandžio 19 dieną buvo atlikta visų organizuotos grupės narių sulaikymo operacija, kurios metu buvo atliktos kratos jų darbo vietose, namuose ir automobiliuose. Kratų metu rasti ir paimti galbūt suklastoti dokumentai, priedangos įmonių antspaudai, internetinės bankininkystės kodų generatoriai, bankų kortelės, daugiau kaip 50 tūkst. eurų grynųjų pinigų.
Po sulaikymo visiems 24 organizuotos grupės nariams buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Machinacijomis įtariamos garsios įmonės
FNTT akiratyje atsidūrė kredito rizikos valdymo, skolų išieškojimo paslaugas teikianti bei fizinių ir juridinių asmenų kreditingumą vertinanti UAB „Creditinfo Lietuva“. Pareigūnų duomenimis, bendrovė siejama su finansinėmis machinacijomis.
Portalui tv3.lt susisiekus su įmonės atstovais, šie pareiškė nieko negirdėję apie FNTT vykdomą ikiteisminį tyrimą.
„Ir šiame tyrime mes niekaip nefigūruojame“, – portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme teigė UAB „Creditinfo Lietuva“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis.
Kita garsi įmonė, kurie siejamas sukčiavimu stambiu mastu – UAB „Monitoringo centras“. Bendrovė Lietuvoje prekiauja radijolokacinėmis sistemomis „SHERLOG SecurityCar“, skirtomis pavogtų transporto priemonių paieškai. Pareigūnų duomenimis, tyrimo metu buvo sulaikytos bendrovės direktorius Daumantas Knipas.
Portalui susisiekus su UAB „Monitoringo centras“ atstovais, šie kalbėti apie FNTT vykdomą tyrimą nepanoro ir dėl detalesnės informacijos paragino kreiptis raštu.
Vykdė „orinius“ sandorius
FNTT Vilniaus apygardos tyrėjai organizuotos 24 asmenų grupės siūlo galą užčiuopė tirdami Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie neva bankrutavusias įmones, kurios mokesčių administratoriui patikrinimui neteikia jokių apskaitos dokumentų.
Išaiškinta, kad jokios realios veikos nevykdančios įmonės išrašydavo PVM sąskaitas faktūras dėl neva suteiktų reklamos paslaugų, automobilių įrangos diegimo darbo, kompiuterinės technikos priežiūros ir remonto paslaugų, nors realiai tokios paslaugos nebuvo suteikiamos. Realią veiklą vykdančios įmonės bankiniais pavedimais apmokėdavo už neva gautas paslaugas, tačiau pervesti pinigai iš banko sąskaitų būdavo išgryninami, pasinaudojant mokėjimo kortelėmis, po to grąžinami realių įmonių vadovams. Dalis atsisakymų tarp įmonių buvo imituojami išrašant kasos išlaidų ir pajamų orderius.
