Savo sėkmės istoriją naujienų portalui tv3.lt papasakojęs vyras tvirtina, kad iš tiesų nėra nei per didelio miesto, nei kitų trukdžių. „Tai – sunkus darbas ir nuolatinis noras būti, pasiekti ir turėti daugiau“, – įsitikinęs jis.
Sėkmė atėjo tada, kai neliko darbo valandų
Floristika K. Vaitulevičiaus gyvenime atsirado visai netikėtai. Kaip sako jis pats, apie tai, kad taps floristu, niekuomet nė nebūtų pagalvojęs.
„Niekada tokios minties nė neturėjau galvoje. Ne todėl, kad būčiau nenorėjęs ar kažkokiu būdu manęs tai nežavėtų. Tiesiog tai atrodė gilus žinių vandenynas, į kurį norint bristi, turi turėti pašaukimą, o aš jo savyje šiam reikalui net ir neieškojau“, – sakė jis.
Vis dėlto netikėtai jis gavo galimybę save išbandyti būtent šioje srityje. Kaip juokavo pats Kernius, ketino tik pabandyti, o panašu, kad prie floristikos liks su visam. „Baigęs mokyklą nė neįsivaizdavau, ką turėčiau veikti toliau – keliauti, studijuoti, dirbti? Viskas buvo abstrakčiame savęs ieškojimo lygmenyje. Bet taip jau nutiko, kad mano draugas, vienos rimčiausių Lietuvoje floristikos studijos kūrybos srities vadovas Antanas Mazonas, pasiūlė pabandyti padirbėti, bent jau trumpam laikui, floristo padėjėju“, – pasakojo jis.
Taip praėjo 2 metai, dirbant floristu, o po to vyras nusprendė Lietuvą palikti ir išvykti į kur kas didesnį miestą – Londoną. Ir vis dėlto, kur slypi Kerniaus sėkmės paslaptis?
„Iš viso praėjo jau 7 metai, ir aš vis dar dirbu šioje srityje, vis dar bandau suvaldyti žiedus ir parodyti visą jų grožį. Visa tai pradėjo labai sparčiai judėti į priekį, kai nustojau skaičiuoti valandas, kurias skiriu savo profesijai. Manau, tai yra bet kurios savo srities specialisto gerų įgūdžių ar net sėkmės paslaptis. Tai – sunkus darbas ir nuolatinis noras būti, pasiekti ir turėti daugiau“, – tikino jis.
Dabar ir visa Kerniaus kūryba – Londone: „Jį pasirinkau, žinoma, dėl anglų kalbos, geros lokacijos, ir dėl to, kad tai – ganėtinai lietuvių emigrantų miestas. Vieną rytą pabudęs nusipirkau bilietą į vieną pusę, ir visiems pasakiau, kad išvykstu iš Lietuvos. Nežinojau, nei kur tiksliai, nei pas ką, nei su kuo. Žinojau, kad išvykstu iš Lietuvos ir man tuo metu to užteko, kad gaučiau didžiulį motyvacijos pliūpsnį.“
Kaip pasakojo floristas, iš pradžių, kol įsitvirtins ir susiras savo būstą, Kernius Londone apsistojo pas savo giminaitę: „Visada būsiu jai dėkingas – myliu ir bučiuoju. Esu iš mažo miestelio, miškų viduryje, tad mintis, kad būsiu viename didžiausių Europos miestų, buvo viskas, ko man tuo metu norėjosi. Tikriausiai, buvau pasiruošęs pajusti pasaulį.“
Paklaustas, ar nesunku buvo būti pastebėtam tokio dydžio mieste, kaip Londonas, K. Vaitulevičius teigė, kad svarbiausia – įgūdžiai ir motyvacija. Tai turint, nepražūsi nė viename mieste.
„Be abejo, tai priklauso ir nuo valstybės požiūrio į emigrantus, ir nuo to, kaip jie tave priims. Londonas, šiuo atveju, labai svetingas, tačiau tuo pačiu, ir labai pavojingas. Jis duoda labai daug, bet ir labai daug paprašo. Bet, kaip ir sakiau, galvą aukštyn ir į priekį – negalėjau sau leisti, kad man nepavyktų. Ilgų valandų darbo dėka man iš tiesų pavyko – tapau pagrindiniu studijos floristu ir vis dar ją vedu į priekį“, – pridėjo jis.
Dirbo net su karališka šeima
Floristikos studija, kurioje Kernius dirba jau 5 metus, visuomet gaudavo užsakymų iš garsių žmonių ar jų atstovų. Tiesa, kartais jie nori būtent K. Vaitulevičiaus kurtų darbų.
„Retkarčiais taip įvyksta, kad tam tikri klientai pasirenka būtent mano paslaugas ar mano kūrybą. Kodėl taip yra, reikėtų klausti jų pačių. Gal tai dėl mano kūrybos stiliaus ar to, kaip as perteikiu gėlių meną. Kiekvienas kūrėjas turi savo braižą, stilių“, – įsitikinęs jis.
O štai dabar floristas gali pasidžiaugti dirbęs su tokiomis garsenybėmis, apie kurias galime sužinoti tik iš užsienio žiniasklaidos. Tiesa, floristas išlieka paslaptingas – deja, visų pavardžių atskleisti jis negali: „Mano kurti darbai buvo „Vogue“, „Balmain“, Simono Cowello, Georgios Jagger, Jess Glyn, Mariano Vivanco, Kate Middleton ir kitų žinomų žmonių rankose, namuose ar jų ofisuose. Daugelio vardų ir pavardžių atskleisti negaliu, nes tiems žmonėms priimtina, kad jų vardai viešumoje būtų minimi kuo mažiau.“
Sunku patikėti, tačiau vyras gavo galimybę prisiliesti ir prie karališkosios šeimos gyvenimo – proga dirbti su jais jam pasitaikė net ne vienąkart. „Du kartus mano puokštė buvo įteikta Kate Middleton. O kartą dekoravau vienos Buckinghamo rūmų salių stalus, kai princas Charlesas ir jo žmona Camilla rengė labdaros vakarienę. Visi šie kartai buvo ganėtinai įsimintini – visada užplūsta geras jausmas matyti, kad mano darbai yra įvertinti“, – kalbėjo Kernius.
Didžiausias floristinio dekoro biudžetas, prie kurio Kerniui yra tekę dirbti, siekė net 60 tūkstančių. Dirbdamas su savo klientais, floristas visuomet stengiasi išgirsti jų norus ir rasti vidurkį, kad komfortiška būtų visoms pusėms.
Tiesa, šiame versle ne viskas žiba – pasitaiko ir iššūkių. Anot Kerniaus, pats didžiausias – gėlių trapumas: „Tik dirbant su gėlėmis galima suprasti, kaip kiekvienas, net ir menkiausias faktorius gali paveikti tavo kūrinio kokybę ar išvaizdą. Tai gali būti bet kas – nuo oro temperatūros, vandens, transportavimo, tiekėjo, augintojo, iki tavo paties sprendimų ar atlikimo.“
Šiuo trapumu K. Vaitulevičius turi įsitikinti kasmet. „Vienas „skaudžiausių“ momentų turbūt visuomet būna vasaromis, kai lauko temperatūra yra ganėtinai aukšta, ir dekoras, kuriam sukurti praleidau valandų valandas, tiesiog pradeda vysti tavo akyse, renginiui dar nė neprasidėjus“, – pasakojo jis.
O štai prabilęs apie tai, kas jį patį floristikoje žavi labiausiai, Kernius įvardijo floristikos, kaip meno formos, organiškumą, nuolatinę kaitą ir gyvumą.
„Mane labai žavi tai, kaip floristika atspindi laikmečius – analizuojant floristinius darbus nuo senovės Egipto iki šių dienų, galime matyti, kaip keitėsi žmonių suvokimas apie juos pačius, apie dievus, kuriais jie tikėjo ar vis dar tiki, ką jie norėjo pabrėžti, išaukšti, ar ko bijoti“, – pastebėjo K. Vaitulevičius.
