Teismus jau pasiekė pirmosios fizinių asmenų bankroto bylos. Teisininkai džiaugiasi, kad šis įstatymas pagaliau priimtas, bet perspėja apie itin dideles administravimo išlaidas, kurios bankroto procesą gali padaryti ekonomiškai neracionalų.
Bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu fizinio bankroto įstatymu Lietuvoje galėtų pasinaudoti apie 12 tūkst. asmenų. Teismus jau pasiekė pirmosios bankroto bylos.
Įstatymas numato, kad bankrutuoti gali tie asmenys, kurių skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (25 tūkst. litų) ir skolinių įsipareigojimų mokėjimų terminai yra pasibaigę.
Ekonomiškai nepagrįstas
Teisininkai ir ekspertai komentuodami įstatymą pirmiausiai atkreipia dėmesį į itin didelius administravimo kaštus.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ jaunesnysis teisininkas Benas Poderis sako, kad neretai bankrotas gali tapti ekonomiškai neracionalus.
„Atsižvelgiant į aplinkybę, kad visais atvejais pirmiausia iš bankrutuojančio asmens turto bus dengiamos administravimo išlaidos, iškyla rizika, jog dauguma atvejų net ir sąžiningas bankroto procesas bus ekonomiškai neracionalus – bankroto administravimo paslaugų kaštai viršys sukurtą naudą“, – sako B. Poderis.
Jis skaičiuoja, kad iš pradžių, kol dar nebus išvystyta fizinių asmenų bankroto paslaugų teikimo rinka, per 5 metų terminą administravimo išlaidos galėtų sudaryti 50–100 tūkst. litų vien bankroto administratoriaus atlyginimui ir apie 10–30 tūkst. litų administravimo išlaidoms. Esą tikėtina, kad vėliau bankroto administratoriai, atsižvelgdami į didesnį bankrutuojančiųjų skaičių, kaštus sumažins, tačiau kainos veikiausiai vis tiek bus didelės.
„Abejotina, ar šios paslaugos, net ir tais atvejais, kai skolininkas neturėtų daug turto, o bankroto procesas būtų iš esmės formalus, galėtų kainuoti mažiau negu 20–30 tūkst. litų“, – sako jis ir priduria, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai asmuo turi kitų skolininkų ir skolas reikia išieškoti, šios išlaidos gali dar gerokai išaugti.
Nereikalingos procedūros
Advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba taip pat užsimena apie didelius bankroto administravimo kaštus – esą vienas iš didelius kaštus lemsiančių veiksnių gali būti įstatyme numatyta maksimali bankroto trukmė – iki penkerių metų.
„Realus, patrauklus žmogui terminas galėtų būti treji, blogiausiu atveju – ketveri metai. Jeigu teismų praktika parodys, kad procesas truks penkerius metus, tai bus labai ilgas laiko tarpas. Vien pasirengimas bylai užtrunka pusmetį, o jei teismas patvirtins penkerių metų terminą, procesas gali trukti ir iki šešerių metų“, – sako jis.
Pasak G. Žliobos, dabartiniame įstatyme – daug nereikalingų administravimo procesą sunkinančių procedūrų. Pavyzdžiui, bankroto administratorius kartą per pusmetį privalo šaukti kreditorių susirinkimą, net jei kreditorius skolas moka pagal grafiką.
„Nėra logikos – jei planas vykdomas tinkamai, skolininkas laiku perveda pinigus, koks čia susirinkimas? Galėtų būti paprastesnė tvarka, kad bankroto administratorius tik informuoja kreditorius, jei planas vykdomas tinkamai, – pasakoja G. Žlioba. – Apskritai reglamentavimas galėtų būti paprastesnis, dabar įstatyme parašyta daug smulkmenų kurios yra neesminės.“
Be to, pagal dabartinį įstatymą nėra aišku, kas moka bankroto administratoriui – esą įstatymas aiškiai neapibrėžia, iš kokių lėšų bus mokamas užmokestis administratoriui.
Visuomenės šiukšlynui – ne
Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė lygina lietuvių įstatymą su kaimynų latvių ir atkreipia dėmesį į tai, kad mūsiškiame trūksta konkretumo – esą įstatymas per daug dalykų palieka teismų praktikai.
„Latvių įstatyme nustatyta, kad žmogus iš skolos turi mokėti trečdalį pajamų. Tokiu atveju jis suinteresuotas didinti pajamas, nes moka trečdalį ir nuo didesnės pinigų sumos. O pas mus visi dalykai palikti praktikos klausimui, o ši gali būti labai skirtinga“, – aiškina jis.
Be to, R. Paukštės nuomone, įstatymas galėtų būti ne toks griežtas kartą prasižengusiems.
„Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta, kad jei kartą suklydai, bankroto procesas nutraukiamas ir bankrutuoti negali. Tačiau per penkerius metus ir sąžiningas žmogus gali kartą suklysti, o klaida padaryta dėl nežinojimo ar per nesusipratimą“, – pasakoja R. Paukštė. Pasak jo, galima būtų remtis latvių pavyzdžiu ir, užuot uždraudus bankrutuoti, pusmečiu ar metais pailginti skolos grąžinimo terminą. Esą valstybė turi rūpintis tais žmonėmis, kurie turi perteklinių įsipareigojimų, o ne mesti juos į visuomenės šiukšlyną.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, fizinio asmens bankroto bylai kelti atitinka apie 12 tūkst. fizinių asmenų
Bankrutuoti gali asmenys, kurių skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, pasibaigę skolinių įsipareigojimų mokėjimų terminai
Bankroto procedūra trunka iki 5 metų
Nusprendusių bankrutuoti laukia šie pagrindiniai etapai:
Pirmasis žingsnis apsisprendus bankrutuoti – apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informuoti kreditorius. Tai reikia padaryti likus mažiau nei mėnesiui iki kreipimosi.
Kreipimesi į teismą turi būti pateikiami finansiniai duomenys apie bankrutuoti susiruošusio fizinio asmens turtą ir jo įsipareigojimus: turimo turto, kreditorių, skolininkų sąrašas, informacija apie gaunamas ir numatomas gauti pajamas ir kita.
Teismas priima sprendimą, ar leisti pradėti procedūrą. Jeigu teismas tai padaryti leidžia, toliau veiklą vykdo bankroto administratorius.
Viena svarbiausių bankroto procedūros dalių – mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Skolininkas turi pateikti ir planą, kuriame nurodo, kaip ketina grąžinti skolas. Plane nurodomos lėšos, kurias asmuo planuoja gauti kaip vienkartines pajamas, numatomo parduoti turto sąrašą, numatomas atgauti skolininkų lėšas, persikvalifikavimo priemonės, skirtos mokumui atkurti, asmeniui pragyventi būtinos lėšos ir t.t.
Sudarius planą suderinamas skolų grąžinimo grafikas. Jis trunka iki penkerių metų. Žmogus vykdo veiklą pagal skolų grąžinimo grafiką ir yra kontroliuojamas bankroto administratoriaus. Po penkių metų, jei planas įvykdytas tinkamai, teismas priima sprendimą, kad asmuo yra bankrutavęs.
Paulius Grinkevičius
