Kaip žmogus, o ne įmonė gali bankrutuoti? Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė pasakoja, kokius veiksmus turi atlikti norintis bankrutuoti asmuo.
Kaip žmogus gali bankrutuoti?
Pirmiausia, žmogus, kuris nebegali išmokėti savo susidariusių skolų, turėtų pats kreiptis į miesto, kuriame gyvena, apylinkės teismą.
Asmuo privalo informuoti savo skolintojus (bankus, įvairias finansines paslaugas teikiančias bendroves) apie norimą pradėti bankroto procedūrą ne vėliau kaip per mėnesį iki pareiškimo teismui datos. Besikreipiantis asmuo turi nurodyti savo nemokumo įrodymus ir pagrįstas priežastis, dėl kurių negali išsimokėti skolos.
Pavyzdžiui, žmogus norėjęs steigti verslą pervertino finansines galimybes, pasiėmė didelę paskolą. Įsteigtas verslas bankrutavo, o asmuo turi grąžinti didžiulį įsiskolinimą bankui. Dėl šios priežasties žmogus nebegaudamas pajamų, kurias gavo imdamas paskolą ir nebesugebėdamas grąžinti didelio įsiskolinimo – gali kreiptis dėl bankroto procedūros.
Bankrutuoti gali ne visi
Remiantis Lietuvos fizinių asmenų bankroto įstatymu, žmogus, norintis bankrutuoti, turi atitikti 2 pagrindines sąlygas: asmuo turi būti sąžiningas skolininkas ir jam turi būti nustatytas nemokumas.
„Sąžiningas skolininkas – žmogus, kuris pervertino savo finansines galimybes, įsiskolinimų prisiėmimų metu neapgalvojęs savo būsimų finansinių pajėgumų, nepiktybiškai tampantis skolininku. Kita būtina sąlyga pradėti svarstyti fizinio asmens bankroto bylą – žmogui turi būti suėję skoliniai terminai, o įsiskolinimų bendra suma turi būti nemažesnė nei 25 minimalūs atlyginimai. Šiuo metu ši suma siekia 18250 eurų. Jei asmuo tokios sumos įsiskolinimų neturi, jis bankrutuoti negalės.“ – sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė.
Bankroto procedūra
Žmogus, norintis bankrutuoti, ne tik turi atitikti įstatyme numatomas sąlygas, bet ir pagrįsti savo sprendimą teismui. Pirmiausia, asmuo turi pateikti pareiškimą teisme ir įvykdyti papildomus teismo reikalavimus (jei tokių atsiranda). Pareiškimo priėmimo klausimo svarstymas užtrunka apie mėnesį, o bankroto bylos procesas gali užtrukti apie pusę metų ir ilgiau. Proceso metu teismas renka įrodymus apie žmogaus įsiskolinimą, vertina asmens nemokumą bei jį sukėlusias priežastis. Sudaromas asmens bankroto planas, pagal kurį žmogus turi stengti grąžinti lėšas savo kreditoriams.
Fizinio asmens bankroto metu paskiriamas ir fizinio asmens bankroto administratorius, kuris prižiūri visą teismo bankroto procesą, teikia išvadą dėl fizinio asmens bankroto plano įgyvendinimo aplinkybių.
Teisėja Erika Stočkienė teigia, kad teismui patvirtinus bankroto procedūrą, laikotarpis po teismo sprendimo, per kurį žmogus bankrutuoja, yra 3 metai. Šio įstatymų numatyto termino metu, asmuo stengiasi grąžinti savo turimus skolinius įsipareigojimus, laikosi bankroto administratoriaus sudaryto bankroto plano. Jei žmogui to padaryti nepavyksta – jis skelbiamas bankrutavusiu.
Pasak teisėjos, minimalus fizinio asmens bankroto terminas – 3 metai ir 6 mėnesiai.
Stengiamasi pasinaudoti įstatymu
Pasitaiko atvejų, kai į teismą kreipiasi asmenys, kurie neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų. Pasak teisėjos Erikos Stočkienės, tokiais atvejais kreipiasi nesąžiningi skolininkai. „Tai – asmuo, kuris dirbtinai sukėlė tam tikras aplinkybes, prisiėmęs finansinių įsipareigojimų, kurių neplanuoja išpildyti“. Anot pašnekovės, daug tokių atvejų buvo pastebėta priėmus minėtą įstatymą.
„Kai 2012 m. buvo priimtas įstatymas, į teismą dėl fizinio asmens bankroto kreipėsi labai daug asmenų, tačiau iš 5–6 pateiktų pareiškimų teismas svarstydavo tik vieną. Visi kiti buvo nesąžiningi atvejai. Priėmus įstatymą žmonės pagalvojo, kad fizinių asmenų bankrotas padės nurašyti jiems visas skolas. Pavyzdžiui, asmuo pasiėmė 500 tūkst. paskolą ir šiuos pinigus padovanojo savo vaikams. Jis negalėjo padaryti šių sandėrių, teisine prasme elgesys buvo nukreiptas prieš kreditorius. Tokiais atvejais bankroto administratorius kreipiasi į teismą ir tokius prašymus naikina“.
Kas laukia bankrutavusio žmogaus?
Pasibaigus fizinio asmens bankroto procedūrai, žmogus laikomas oficialiai bankrutavusiu. Anot teisėjos Erikos Stočkienės, šio įstatymo tikslas yra padėti žmogui nusikratyti slegiančių finansinių įsipareigojimų.
„Per 3 metus trunkančią bankroto procedūrą žmogus turi nustatytą sumą pragyvenimui. Šiam laikotarpiui praėjus, žmogus išlaisvinamas nuo skolų, tačiau kredito istorijoje turi įrašą apie buvusį bankrotą. Tad jei žmogus po bankroto procedūros norėtų pasiimti kreditą, finansinės institucijos akyliau vertintų jo galimybes. Tas pats asmuo gali bankrutuoti antrą kartą po 10 metų.“
Remiantis statistiniais duomenis, 2019 m. Lietuvoje gautos 1576 bylos dėl fizinio asmens bankroto, kai 2020 m. jų buvo 1498, o 2021 m. – 1151. Pastebima, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje besikreipiančių asmenų skaičius sumažėjo.
