Ne paslaptis, jog tiek piešti, tiek kompiuterinėmis priemonėmis sukurti animaciniai filmai savo magija užburia žiūrovus. Tačiau tam, kad animaciniai personažai būtų tikroviški didžiuliame ekrane, filmų kūrėjai privalo tinkamai atsižvelgti į fizikos dėsnius.
Kiekvieną personažo judesį reikia pagrįsti derama fizikos kalba – jeigu tai pavyksta, žiūrovams tenka laimė mėgaujantis pasinerti į fantazijų pasaulį.
„Didžiausias laimėjimas pasiekiamas tada, kai auditorija užmezga emocinį ryšį su veikėju, – teigia „DreamWorks“ personažų animatorius Kasidis Kurtis (Cassidy Curtis). – Fizika yra neatsiejama viso šio reikalo dalis, nes kuomet koks nors veiksmas ekrane neatrodo fiziškai galimas, auditorija tarytum atsipeikėja. Tai žiūrovams primena, jog stebimas vaizdas yra netikras“.
Kūrėjas kompiuterio ekrane rodo pirmuosius Bedančio, jauno skraidančio slibino iš animacinio filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“, eskizus. K. Kurtis padėjo sukurti veikėją, kuris skrieja pro liepsnas, praranda pusiausvyrą ir nukrenta tiesiog iš dangaus. „Mūsų darbas yra įtikinti žiūrovus, jog šis padaras ne tik gali skristi, bet ir skaudžiai nukritęs ant žemės tiesiog žūti“, – teigia animatorius.
San Chosė valstybinio universiteto (JAV) fizikos profesorius Alechandras Garsija (Alejandro Garcia) pataria „DreamWorks“ animatoriams, kaip derėtų sukurti kuo tikroviškesnius personažus. Atsižvelgdami į fizikos dėsnius, mokslininkai padeda animatoriams sukurti tinkamą slibinų skrydžio pojūtį ir tikroviškus sprogimus. „Nors anatomija yra gydytojų sritis, jos tikrai nesibaido ir kūrėjai, – pasakoja profesorius A. Garsija. – Tiesą sakant, fizika tapo kitu mokslu, būtinu patraukliai animacijai kurti“.
Mokslininkas padeda animatoriams sukurti realistiškus, bet tuo pačiu metu ir fantazijos kupinus pasaulius. „Animatoriams yra labai svarbu perprasti judesius, nes būtent jie tuo ir užsiima – judesių kūrimu“.
Animatoriai sukuria pasaulius, kurie ne visada rastų atitikmenį realiame pasaulyje. Deimonas Risbergas (Damon Riesberg), „DreamWorks“ animatorius ir „Megamaindo“ personažų efektų vadovas, puikiai suvokia, kaip reikia vaizduotę sumaišyti su tikrove. „Kiekvienas filmas, kiekviena mūsų kuriama animacija turi savo nuosavus fizikos dėsnius“.
„Jie šiek tiek skiriasi nuo mums įprastinės fizikos. „Megamaindo“ pasaulis nebūtinai atitinka mūsų pasaulį“.
Tačiau kiti „Megamaindo“ aspektai yra kur kas tikroviškesni. Tam, kad sukurtų tobulą apsiausto dizainą, animatoriai išbandė įvairius apsiaustų modelius. „Mūsų komanda pagamino realius įvairių medžiagų, ilgių ir storių apsiaustus, kad galėtume pamatyti, kaip turėtų atrodyti tikro pasaulio fizika“, – pasakoja D. Risbergas.
Animatoriai analizuoja tikro apsiausto judėjimą, kuomet atliekami bėgimo, sukimosi ir šokinėjimo judesiai. Šie bandymai leidžia kūrėjams suprasti, kaip sukurti tikrovišką, bet tuo pačiu metu ir labai individualizuotą apsiaustą. „Tai yra dalis to mokslo, kurį dėsto A. Garsija“, – prideda kūrėjas.
Profesoriaus fizikos pamokėlės gerokai padėjo ir Džeisonui Galsvorčiui (Jason Galsworthy), vyriausiajam „Megamaindo“ animatoriui. „Jis paaiškina, kaip iš tikrųjų veikia visa fizika“, – teigia animatorius. A. Garsija paaiškino gravitacijos veikimą, kad kūrėjai geriau suprastų, kokiu greičiu turėtų kristi objektai arba kaip veikėjai turėtų perkelti savo svorio centrą, kuomet jie bėga, eina arba ramiai stovi.
Remiamas Nacionalinio mokslo fondo, mokslininkas San Chosė valstybiniame universitete perskaitė paskaitų ciklą apie animacijos fiziką. Pagrindinis paskaitų tikslas – išmokyti animatorius objektus ir judėjimą pavaizduoti kuo tikroviškiau. Studentai, lankę šiuos užsiėmimus, pripažino, kad jie neįkainojami.
„Aš studijavau šuolių fiziką, – džiaugiasi studentas Karlosas Nunezas (Carlos Nunez). – Aš mokiausi apie šviesą ir kaip ją paveikia aplinkinis pasaulis. Taip pat, kaip paveikiamas garsas“.
Emilė Džonstoun (Emily Johnstone) taip pat lankė profesoriaus kursus. „Fizika yra apie tai, kas yra gyvenimas, – teigia mergina. – Tai, ką mes bandome užfiksuoti, yra kaip veikia gyvenimas“.
Užsiėmimų metu A. Garsija nagrinėja studentų animaciją ir pažymi vos pastebimus pokyčius, kurie vaizdą padarytų dar tikroviškesnį. „Animacijoje yra svarbus įtikinamumo jausmas, – teigia profesoriaus studentas Polas Jula (Paul Yula). – Taisykles galime išplėsti, bet jas sulaužyti – draudžiama“.
Išmokę šias pamokas, būsimieji animatoriai galės lengviau varžytis dėl vietų filmų, televizijos ir žaidimų pramonėje.
„Tai itin didelio meistriškumo reikalaujanti sritis, tiek meniniu, tiek technologiniu atžvilgiu, – apibendrina „DreamWorks“ specialiųjų projektų vadovė Marilina Fridman (Marilyn Friedman). – Tikrai ne kiekvienoje mokykloje bus išmokyta to, kas būtina norint tinkamai dirbti tokioje kompanijoje“.
