O štai šis ekstremalus sportas su vandeniu ir ugnimi neturi nieko bendro. Tai paprastas lynas, ant kurio vaikšto ekstremalai. Tiksliau, ne visai paprastas, nes ištiestas jis 850 m aukštyje, lyno ilgis 100 m, toli prie jūros matosi Brazilijos miestas Rio de Žaneiras.
Šio lyno trasa vadinasi Pedra da Gavea, nes ji yra prie garsiosios Pedra da Gavea uolos. Tūkstančius metų šią uolą veikė erozija, tad jos viršus įgavo įdomią formą. Atlanto vandenyno pusėje esanti uola išraižyta taip, kad atrodo kaip žmogaus veidas, kurio akys nukreiptos į vandenyną. Buvo iškelta versijų, kad vėjas negalėjo suformuoti tokios uolos formos, kad galbūt senovėje olą išskaldė žmonės, tačiau archeologiniai tyrimai neįrodė, kad prie to būtų prisidėję žmonės. Tačiau uolos viršuje yra užrašas finikiečių kalba. O juk Finikija buvo senovės valstybė dabartinėje Sirijos, Libano ir Izraelio teritorijoje. 1963 m. archeologai atkapstė, kad užrašas yra toks: LAABHTEJBARRIZDABNAISINEOFRUZT.
Įvertinę, kad finikiečių kalba yra artimiausia hebrajų, iš kitos pusė perskaitė TZUR FOENISIAN BADZIR RAB JETHBAAL, kas greičiausiai reiškė, kad minimas Badzira, Finikijos valdovas, gyvenęs IX a. pr. m. e.
Užrašas susuko galvas mokslininkams ir jos iki šiol neatsisuko. Jau lengviau pereiti lynu, nutiestu nuo Pedra da Gavea uolos, nei įminti jos paslaptį. Buvo net iškelta versija, kad visa tai yra klastotė, bet gana gretai tai buvo atmesta.
Užrašas kelia vieną klausimą: ar galėjo finikiečiai, kurie tikrai buvo geri jūrininkai, 2 400 metų anksčiau nei Kolumbas atrasti Ameriką? Galimybė neatmetama. Yra net tokia užrašo atsiradimo versija: finikiečių laivas sudužo, jie išsilaipino į krantą ir uoloje, kuri labai geria matoma iš Atlanto vandenyno, ateities kartoms paliko užrašą.
Moka ekstremalai pasirinkti vietas savo pramogoms.
