JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė planus griežtinti finansų sektoriaus reguliavimą, tačiau geri jo norai gali atsimušti į lobistų Kongrese suręstą sieną.
JAV prezidentas stengėsi pateikti savo pasiūlymus, surašytus 88 puslapių dokumente, kuo patraukliau. "Mes sunkiai dirbame, kad sukurtume naują tvirto ekonomikos augimo pagrindą. Tai tikrai nebus lengva, - sakė B.Obama trečiadienį. - Visi žinome, kad recesija yra ne vienos, o daugelio klaidų pasekmė."
Kaip savo tikslą JAV vadovas iškėlė fragmentuotos ir atgyvenusios šalies finansų sistemos trūkumų pašalinimą. B.Obama priminė, kad finansų krizę sukėlė pernelyg didelis kliovimasis sudėtingais finansų instrumentais, kurie turėjo išsklaidyti rinkoje besikaupiančią riziką, tačiau iš tiesų ją tik padidino. "Visa ši schema buvo pastatyta ant smėlio krūvos", - teigė valstybės vadovas.
Saugos vartotojus ir investuotojus.
Kovą su vadinamąja sistemine rizika, pasak B.Obamos, turėtų palengvinti keletas esminių pertvarkymų. Iš bankų bus reikalaujama, kad šie "juodai dienai" sukauptų didesnes atsargas pinigų, o juos kontroliuos kuriama nauja Finansinių paslaugų priežiūros tarnyba.
Valstybė taip pat užsitikrins daugiau teisių, kad galėtų perimti ties žlugimo slenksčiu atsidūrusių finansų institucijų valdymą. Gelbėjimo operacijomis turės rūpintis stiprinamas Federalinis rezervų bankas. Tiesa, jam kiekvienu skubios pagalbos atveju vis dar reikės Iždo departamento pritarimo.
Skelbiama, kad daugiau dėmesio bus skiriama ir vartotojų bei investuotojų apsaugai. Tuo rūpinsis naujai kuriama Vartotojų finansinės apsaugos agentūra, taip pat daugiau galių įgausiančios Federalinė prekybos komisija ir Prekybos vertybiniais popieriais komisija.
Problemos Kongrese
Siekdamas įgyvendinti savo planą, kuris iš esmės atitinka JAV per derybas su tarptautiniais partneriais prisiimtus įsipareigojimus griežtinti finansinį reguliavimą, B.Obama turės įveikti stiprų pasipriešinimą Kongrese. Jis išsakė viltį, jog JAV parlamento nariai "dirbs greitai, kad priimtų šiuos įstatymus", tačiau perspėjo ir apie didelę "specialiųjų interesų" įtaką. Daugelis apžvalgininkų laikosi tos pačios nuomonės ir tikisi milžiniško didžiųjų finansų sektoriaus kompanijų spaudimo.
"Manau, B.Obamos administracija pateikė politiškai apgalvotą, pragmatišką ir pagrįstą paketą, ypač turint galvoje ant Kapitolijaus kalvos viešpataujančius atskirų teritorijų interesus, - pagyrė JAV prezidentą tyrimų instituto "The Washington Exchange" ekspertas Ethanas Siegelis. - Tačiau labai abejoju, ar šiais metais iš Kongreso galima tikėtis kokių nors reikšmingesnių reformų."
Užtvanką gelbės pirštu?
Kai kurie JAV žiniasklaidos atstovai į prezidento pasiūlymą taip pat žvelgia skeptiškai. "The New York Times" apžvalgininkas Joe Nocera neslepia nusivylimo, kad B.Obamos planas savo mastais nė iš tolo neprilygsta JAV prezidento Franklino D.Roosevelto pasiūlymams, kuriuos šis pateikė siekdamas užkirsti kelią 1929-1933 metų pasaulinės ekonominės krizės pasikartojimui. "B.Obamos planas yra ne kas kita kaip bandymas pridėti dar keletą reguliavimo pirštų prie vandenį leidžiančios užtvankos, užuot iš esmės perstačius visą užtvanką", - pabrėžia J.Nocera. Labiausiai jis pasigenda aiškaus sprendimo, ką daryti su rizikuoti mėgstančiais didžiaisiais bankais, kurie bet kada gali tikėtis finansinės valstybės paramos, nes jų žlugimas turėtų pernelyg skaudžių pasekmių visai ekonomikai.
Kiti apžvalgininkai prezidento veiksmuose įžvelgia bandymą pernelyg supaprastinti gilumines bankų sistemos problemas. "Pastebėti sisteminę riziką nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti klausantis diskusijų apie sisteminės rizikos reguliuotoją. Man tikrai nėra aišku, ar ši nauja institucija galės iš anksto nustatyti, kurie ateities finansiniai produktai gali sukelti grėsmę visai sistemai", - teigia "The New Republic" apžvalgininkas Noamas Schieberis. Jis pažymi, kad bankai ir kitos finansų institucijos ateityje gali tiesiog nekreipti dėmesio į valstybės perspėjimus.
